Prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti, kiek yra sukaupę pensijų draudimo stažo ir apskaitos vienetų. Nuo šių rodiklių priklauso būsimos senatvės pensijos dydis.
„Sodra“ sukauptą stažą ir apskaitos vienetus perskaičiuoja du kartus per metus – pagal sausio 1-osios ir liepos 1-osios duomenis.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji dalis nustatoma pagal bazinės pensijos dydį ir žmogaus įgyto stažo santykį su būtinuoju stažu.
2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro, o būtinasis stažas – 34,5 metų.
Jeigu šiemet į pensiją išeinantis žmogus yra sukaupęs 36 metų stažą, jo bendroji pensijos dalis sudarys 339 eurus. Ji apskaičiuojama taip: 36 padalijama iš 34,5 ir gautas rezultatas dauginamas iš 327,91.
Žmogui, neturinčiam būtinojo stažo, tačiau sukaupusiam minimalų 15 metų stažą, skaičiuojant pensiją jo stažas prilyginamas būtinajam. Iki 2022 metų tokiais atvejais pensija buvo mažinama proporcingai.
Todėl tokio asmens stažo ir būtinojo stažo santykis laikomas lygiu 1, o bendroji pensijos dalis prilygsta bazinei pensijai – 327,91 euro.
Bazinė pensija kasmet indeksuojama įvertinus septynerių metų darbo užmokesčio fondo pokytį: skaičiuojami treji ankstesni, einamieji ir treji būsimi metai. Augant dirbančių žmonių skaičiui ir jų atlyginimams, didėja darbo užmokesčio fondas, todėl gali sparčiau augti ir bazinė pensija.
Kaip skelbė naujienų portalas tv3.lt, nuo kitų metų pradžios pensijos didės apie 10,4 proc., arba maždaug 78 eurais – iki 825 eurų. Turintiems būtinąjį stažą jos didės apie 10,9 proc., arba maždaug 88 eurais – iki 895 eurų.
Apskaitos vienetai lemia individualiąją dalį
Individualioji senatvės pensijos dalis apskaičiuojama euro cento tikslumu: sukauptų apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš galiojančios vieneto vertės.
Šiemet vieno apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Pavyzdžiui, 36 apskaitos vienetus sukaupusio žmogaus individualioji pensijos dalis sudarytų 291,96 euro.
Pridėjus šiame pavyzdyje nurodytą 339 eurų bendrąją dalį, bendra senatvės pensija būtų 630,96 euro.
Per metus įgytų apskaitos vienetų skaičius nustatomas sumokėtas įmokas padalijus iš įmokų sumos, kurią tais metais reikėtų sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Praktiškai tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus per metus sukaupia vieną apskaitos vienetą. Kaip ir bazinė pensija, vieneto vertė kasmet indeksuojama pagal darbo užmokesčio fondo augimą.
Įstatymas taip pat riboja per vienus kalendorinius metus įgyjamų apskaitos vienetų skaičių – jų negali būti daugiau kaip 5. Tad žmogus, uždirbantis daugiau nei penkis vidutinius atlyginimus ir mokantis didesnes įmokas, dėl to papildomai didesnės pensijos neužsidirbs.
Kiek pensininkų yra Lietuvoje?
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 641,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Vidutinė senatvės pensija šalyje siekia 746,7 euro. Turintieji būtinąjį stažą vidutiniškai gauna 808,4 euro, o jo neturintys – 471,7 euro.