Kauno mečetė pastaruoju metu sulaukia išskirtinio dėmesio – prie jos renkasi baikeriai, meldžiasi musulmonai, o viešoje erdvėje aptarinėjamos ir kitos čia nutikusios istorijos. Situacija domėjosi TV3 laidos „Be Tabu“ žurnalistai.
Neseniai Kauno savivaldybė prie mečetės sumontavo vaizdo stebėjimo kameras. Mečetės bendruomenės narė teigė, kad musulmonai vieni kitus palaiko, žino apie panašius incidentus kitose šalyse ir turi patirties susidurdami su visuomenėje jiems klijuojamomis nusikaltėlių, teroristų ar prievartautojų etiketėmis.
Moteris Kauno musulmonų bendruomenei priklauso jau 30 metų, tačiau dėl saugumo nenorėjo rodyti veido ir atskleisti savo vardo. Ypač nesaugiai ji pasijuto po baikerių apsilankymo prie mečetės.
Jos teigimu, bendruomenė tuomet jautėsi pažeminta: žmonės į sakralią vietą buvo atėję melstis ir nieko neteisėto nedarė. Moteris taip pat prisiminė garsią muziką – buvo leidžiama Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“, o vėliau trumpam skambėjo vokiška muzika.
Priešais mečetę gyvenanti Ieva Voveris pirmąjį apsilankymą prisimena iki šiol
Tiesiai priešais Kauno mečetę gyvena iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Kauną grįžusi nuomonės formuotoja ir verslininkė Ieva Voveris.
Ji pasakojo, kad vienas įvykis iš pradžių priminė riaušes: aplink buvo daug triukšmo, girdėjosi šūksniai „Lietuva, Lietuva“, o išėjusi į lauką ji pamatė policijos pareigūnus ir maždaug dešimt automobilių. Dėl užtvertų gatvių sunkiau buvo atvykti ir statybininkams.
I. Voveris šiame daugiabutyje gyvena tris mėnesius. Per tą laiką ji turėjo priprasti prie penktadieniais vykstančių didesnių pamaldų.
Penktadieniais moteris stengiasi iš namų išvažiuoti apie 12 valandą, nes maždaug 14 valandą aplink padaugėja policijos automobilių, „Bolt“ ir „Wolt“ transporto. Pirmą kartą išgirdusi garsus ji pamanė, kad netoliese vyksta koncertas. Išėjusi į lauką ir pamačiusi susirinkusią žmonių minią, ji sakė buvusi šokiruota.
Ieva prie mečetės esančiame parke taip pat praktikuoja jogą ir tikino dėl musulmonų nepatirianti baimės ar nemalonių situacijų. Šią vietą ji pasirinko todėl, kad čia esanti veja – tinkamiausia, be to, ji dažnai nebūna šlapia.
Vis dėlto moteriai daugiau nerimo kelia pats parkas, ypač dėl netoliese esančios stoties. Ji minėjo, kad ten dažnai budi policija, būna daug neblaivių žmonių, todėl jos vaikai eidami į parduotuvę parku neina ir renkasi ilgesnį kelią.
Ilgametė mečetės istorija paženklinta ir muftiato skilimo
Kauno mečetė pirmą kartą pastatyta 1906 metais. Tuo metu tai buvo medinis pastatas. 1931 metais miesto valdžia, atsižvelgdama į totorių patriotiškumą ir meilę Lietuvai, pastatė mūrinę mečetę.
Sovietmečiu pastatas buvo naudojamas ne tik religinėms reikmėms – jame veikė sandėlis, biblioteka ir kavinė. Musulmonai į mečetę sugrįžo 1991 metais. Ilgą laiką aplink ją buvo ramu, tačiau situacija pasikeitė po baikerių susirinkimo.
Iki 2019 metų Kauno mečetė priklausė pirmajam Lietuvos muftiatui, siejamam su totoriais. Vėliau buvo įkurtas antrasis muftiatas, kuriam vadovauti pradėjo vilnietis muftijus Aleksandras Beganskas. Šiuo metu tarp besimeldžiančiųjų totoriai sudaro mažumą – dauguma yra atvykėliai.
Bendruomenės narė teigė, kad dalis musulmonų buvo nepatenkinti pirmojo muftiato valdymu ir administravimu. Pasak jos, trūko atvirumo bei ataskaitų, o bendruomenės nariams buvo sunku gauti atsakymus ir reikalauti didesnio skaidrumo. Ji taip pat sakė, kad jų bendruomenė laikėsi tradicinės sunitų krypties, o kitas muftiatas finansavimo ieškojo su šiomis tradicijomis nesuderinamose pakraipose. Galiausiai bendruomenė nusprendė pasitraukti.
Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3. Tekstas parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.