Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje klausytojai susitiko su kelionių žurnalistu, laidų vedėju ir knygų autoriumi Orijumi Gasanovu.
Susitikime jis pasakojo apie savo profesinį kelią, nuolatinį smalsumą, kelionių užkulisius, sveikatos išbandymus ir patirtis, sukauptas bendraujant su žmonėmis įvairiose pasaulio šalyse.
Gyventi sustojant jam neįdomu
Kalbėdamas apie poilsį ir gebėjimą atsitraukti nuo darbų, Orijus neslėpė, kad ramus, pasyvus gyvenimo būdas jam nėra priimtinas. Jis teigė nesijaučiantis itin pavargęs ir labiau mėgstantis nuolat ką nors veikti, nei nieko nedaryti.
Žurnalistas sakė esantis labai smalsus, todėl jam sunku suprasti žmones, teigiančius, kad neturi kuo užsiimti. Didžiausia jo baimė, pasak Orijaus, būtų neturėti su kuo bendrauti.
Jis taip pat prisiminė, kad žurnalistu dirba nuo vienuolikos metų, kai pradėjo kaip jaunasis žurnalistas. Nuo 18-osios gyvenimo metų Orijus nuolat dirba ne vieną darbą. Tokį pasirinkimą paskatino būsto paskola ir tuo metu Europoje prasidėjusi finansų krizė – vyras baiminosi, kas nutiktų, jei būtų atleistas.
Keli darbai jam suteikia psichologinio saugumo, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl jis dirba, yra paprasta – ši veikla jam patinka.
Kur lietuviai perka atostogų būstus?
Susitikime Orijus pasidalijo ir pastebėjimais apie lietuvius, perkančius nekilnojamąjį turtą užsienyje. Pasak jo, dažniausiai pasirenkama Ispanija, kurioje gausu skirtingų miestų ir salų. Kita populiari kryptis – Italija.
Žurnalistas tvirtino, kad Italijoje būstas gali kainuoti pigiau nei Ispanijoje. Butų prie jūros kainos, jo teigimu, prasideda nuo 35 tūkst. eurų.
Nors televizijos laidose dažnai matoma prabangi užsienyje gyvenančių lietuvių kasdienybė, pats filmavimų metu Orijus kartais pasijunta esąs vargingiausias tarp visų. Jis pabrėžė, kad lyginti save su kitais neverta: visada atsiras sėkmingesnių ar laimingesnių žmonių, o iš pirmo žvilgsnio puikiai atrodanti jų kasdienybė ne visuomet tokia yra iš tiesų.
Kalbėdamas apie verslumą, žurnalistas sakė, kad žmonėms įgyvendinti idėjas dažniausiai trukdo tingėjimas ir baimė. Jo teigimu, daugelis sumanymų žlunga dar nepradėti, nes žmonės ima nerimauti, kad jų niekam nereikės, o entuziazmą neretai prislopina ir aplinkiniai.
Orijus ragino daugiau veikti ir mažiau gaišti laiko svarstant rizikas. Jo manymu, kai kuriems žmonėms pasisekė būtent todėl, kad jie per daug nesvarstė ir tiesiog ėmėsi veiksmų, kol kiti nieko nedarė.
Už gražių turistinių vaizdų slypi ir kita realybė
Rodamas kelionių skaidres, Orijus atkreipė dėmesį į mažiau patrauklią garsių vietų pusę.
Balis, Indonezija. Pasak žurnalisto, sala kenčia nuo didžiulio turistų srauto: joje nuolat tvyro spūstys, o karštį dar labiau apsunkina didelė drėgmė.
Maya Bay paplūdimys, Tailandas. Ši vieta smarkiai nukentėjo nuo turistų naudojamų kremų nuo saulės ir kitų žmonių veiklos. Norint nusifotografuoti paplūdimyje, tenka laukti ilgoje eilėje.
Mafuši sala, Maldyvai. Orijus pasakojo, kad atostogos čia gali kainuoti pigiau nei Klaipėdoje. Vis dėlto saloje yra kalėjimas, sąvartynas ir vaikų namai.
Zabaleen rajonas, Egiptas. Nors prieš kelionę į šį rajoną žurnalistas buvo gąsdinamas, kad ten nesaugu, jis teigė supratęs, jog žmonių skurdas ar gyvenimas tarp šiukšlių savaime nereiškia, kad jie yra pavojingi ar blogi.
Kelionių metu Orijus susidūrė ir su neįprastais kitų šalių papročiais.
Meksikos eliksyrai. Meksikoje, pasak jo, populiarūs įvairūs laimės eliksyrai. Tarp jų yra ir milteliai, kuriuos moterys beria vyrams į batus tikėdamos, kad taip bus galima atsikratyti meilužės.
Nuotakų turgus Šanchajuje. Kiekvieną savaitgalį tėvai čia išskleidžia skėčius ir ant jų surašo informaciją apie savo vaikus: ūgį, svorį, atlyginimą, turimą būstą ir automobilį. Orijus pasakojo, kad užsieniečiai tokioje vietoje gali sulaukti didelio kinų moterų dėmesio. Šio turgaus tikslas – ištekinti vienišas, vyresnes nei 25 metų moteris, Kinijoje laikomas „senmergėmis“.
Masajų gentis, Kenija. Turistėms čia rengiami pasirodymai, kuriuose maždaug 18–25 metų vaikinai varžosi šokinėdami į aukštį. Pasak Orijaus, turistės gali išsirinkti patikusį jaunuolį ir su juo pasivaikščioti ar net parsivežti į Lietuvą.
Pavojingoje situacijoje padėjo komplimentas
Orijus prisiminė ir atvejį Rumunijoje, kurį pavadino pavojingiausiu savo gyvenime. Prie jo priėjo vaikinai su peiliais ir auksiniais dantimis. Užuot panikavęs, žurnalistas vienam jų pagyrė peilį ir pasiteiravo, kur jis buvo įsigytas bei kiek kainavo. Toks pokalbis padėjo išvengti užpuolimo.
Nors Orijus nevengia sudėtingų kelionių, kolegos jam nerekomenduoja vykti į Šiaurės Korėją. Jie mano, kad jo būdas – polinkis juokauti ir didelis smalsumas – šioje šalyje galėtų sukelti problemų.
Žurnalistai taip pat buvo patarę kuriam laikui nekeliauti į Rusiją. Vakarų spauda rašė, kad ten Orijui norima sulaužyti nosį, todėl kolegos ragino joje kurį laiką nesirodyti.
Sunkios ligos kelionių plano nepakeitė
Kalbėdamas apie sveikatą, Orijus sakė turintis tiek ligų, kad jų sąrašas klausytojams leistų pasijusti labai sveikiems. Neįgalumo pažymėjimą jis turėjo jau būdamas vienuolikos metų, be to, serga sunkios formos astma.
Žurnalistas pripažino, kad gydytojai tikriausiai ne itin rekomenduoja jam tiek daug keliauti. Vis dėlto jis teigė iki paskutinės sekundės gyvenantis taip, kaip nori, nes laimingas jaučiasi tada, kai jo gyvenime vyksta daug dalykų. Jei gyvenimas netikėtai nutrūktų, Orijus sakė mirsiantis laimingas.
Renginio dalyvius jis ragino neatsisakyti kelionių vien dėl to, kad nemoka užsienio kalbų. Pasak Orijaus, svarbiausia pasaulio kalba yra gestai. Jis ją vadina šypsenos kalba: jei žmogus nusiteikęs geranoriškai, šypsosi ir nebijo gestikuliuoti, susikalbėti galima beveik visur.