Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Lašiša ne visada yra geriausias pasirinkimas: ekspertai atskleidė, ką būtina tikrinti etiketėje

Žuvies ir jūros gėrybių sektoriaus ekspertas Andrius Radzevičius, Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ kalbėjęs su dietiste ir „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene, pataria renkantis žuvį neapsiriboti kaina ar patraukliais užrašais ant pakuotės. Kur kas svarbiau išsiaiškinti produkto kilmę, sugavimo būdą ir perskaityti etiketėje pateiktą informaciją.

Pasak jo, keli įrašai ant pakuotės gali suteikti daugiau informacijos nei aukštesnė kaina ar išvaizdus įpakavimas. Pirkėjui verta sužinoti, ar žuvis laukinė, ar užauginta akvakultūros ūkyje, taip pat – kur ir kaip ji buvo sugauta.

Laukinė ar užauginta ūkyje?

A. Radzevičius vienu svarbiausių pasirinkimo kriterijų laiko žuvies kilmę. Jis pats pirmenybę teikia laukinei žuviai. Apie tokią kilmę, anot eksperto, gali liudyti etiketėje esantys žodžiai „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ arba „sužvejota“.

U. Radzevičienė pabrėžia, kad vien patarimo valgyti daugiau žuvies nepakanka. Jei vartotojas neįvertina produkto sudėties ir paruošimo būdo, jis gali pasirinkti rūkytą, stipriai sūdytą ar gausiai perdirbtą žuvį su įvairiais priedais, nors mano besirenkantis sveikatai palankų maistą.

Etiketėje verta ieškoti FAO numerio

Ekspertas taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į FAO žvejybos rajono numerį. Jis nurodo pasaulio regioną, kuriame žuvis buvo sugauta.

Lietuvos vartotojams A. Radzevičius pirmiausia siūlo rinktis FAO 27 regioną – Šiaurės Rytų Atlantą, apimantį Barenco jūrą ir kitus Šiaurės Atlanto vandenis. Kaip alternatyvą jis mini FAO 21 regioną.

Jo teigimu, FAO 27 pasirinkimą lemia šaltesni vandenys ir didesnis atstumas nuo miestų, pramonės, gamybos bei taršos. Nenorintiems gilintis į skirtingų rūšių ypatumus ekspertas siūlo prisiminti tris dalykus: etiketėje ieškoti žodžio „sužvejota“, patikrinti sugavimo būdą ir FAO rajoną.

Lašišos kaina negarantuoja geresnės kokybės

Nors daugelis pirkėjų aukštesnę kainą sieja su geresne kokybe, A. Radzevičius teigia, kad brangesnė žuvis nebūtinai yra vertingesnė. Jo manymu, silkė, stinta ar kita nebrangi žuvis taip pat gali būti puikus pasirinkimas, ypač jei ji laukinė ir tinkamai paruošta.

U. Radzevičienė pastebi, kad žmonės, norėdami investuoti į sveikatą, dažnai renkasi lašišą, nes ji ilgą laiką laikoma ypač naudinga. Tačiau, pasak dietistės, šalia esantis menkės gabalėlis taip pat gali būti alternatyva. Svarbu įvertinti ne tik rūšį, bet ir kilmės regioną.

Dietistė nerekomenduotų rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies, nes ši jūra yra viena labiausiai užterštų. Todėl net ir pasirinkus mėgstamą žuvies rūšį būtina patikrinti, iš kur ji atkeliavo.

Atšaldyta žuvis ne visada pranašesnė už šaldytą

Pirkėjai neretai mano, kad atšaldyta žuvis yra geresnė už šaldytą, tačiau A. Radzevičius ragina nebijoti šaldytų produktų. Šaldant pasikeičia ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvies mėsa gali būti puresnė.

Vis dėlto ekspertas nerekomenduoja pakartotinai užšaldyti jau atšildytos žuvies. Taip pat svarbu tinkamai ją laikyti: žuvis yra jautrus produktas, greitai reaguojantis į sąlytį su deguonimi. Parsivežus šviežią žuvį, ją geriausia kuo greičiau paruošti ir suvartoti.

Sudėtis gali sugadinti net gerą žaliavą

Renkantis žuvį svarbi ne tik jos rūšis ir kilmė, bet ir tai, kaip ji buvo apdorota. U. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad maisto pramonėje gera žaliava kartais praturtinama nereikalingais priedais arba apvoliojama džiūvėsėliuose.

Pavyzdžiui, menkės sudėtyje gali atsirasti gliukozės ar maltodekstrino, todėl dietistė pataria visada perskaityti visą produkto sudėtį. Ji taip pat rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau pabrėžia, kad mityba turi būti pritaikyta individualiai žmogaus situacijai.

A. Radzevičiaus teigimu, kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis. Jis siūlo išbandyti paprastą paruošimą – žuvį pagardinti tik druska.

„Ekologiška“ lašiša nebūtinai yra laukinė

Užrašas „ekologiška“ daugeliui vartotojų atrodo kaip automatinė kokybės garantija. Tačiau A. Radzevičius pabrėžia, kad ekologiška lašiša gali būti užauginta akvakultūros ūkyje, laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų. Tai savaime nereiškia, kad ji yra laukinė.

Todėl ekspertai ragina nepasikliauti vienu patraukliu žodžiu ant pakuotės. Parduotuvėje reikėtų patikrinti, ar žuvis laukinė, ar užauginta ūkyje, kur ir kokiu būdu sugauta, koks nurodytas FAO žvejybos rajonas bei kokių papildomų ingredientų atsirado ją apdorojant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *