Lietuvoje skurdo rizika pernai grėsė kas penktam gyventojui, o šalies rodiklis buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), praneša Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT).
Skurdo rizika Lietuvoje viršijo penktadalį gyventojų
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad skurdo rizikos lygis, nustatomas remiantis ankstesnių metų gyventojų pajamomis, pernai siekė 22,6 proc. Tai yra 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais. Dar didesnis rodiklis buvo užfiksuotas tik prieš septynerius metus – tuomet jis siekė 22,9 proc.
A. Adomavičienės vertinimu, ilgalaikės tendencijos rodo, kad Lietuvos skurdo rizikos rodiklis paprastai svyruoja apie 20 proc., todėl reikšmingo proveržio šioje srityje kol kas nepavyko pasiekti.
Skurdo rizikos riba pernai sudarė 699 eurus per mėnesį vienam žmogui. Šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du jaunesni nei 14 metų vaikai, ši riba siekė 1468 eurus. Mažesnes pajamas nei nustatyta riba gavo apie 653 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje tarp ES valstybių. A. Adomavičienė nurodė, kad geriausias Lietuvos rezultatas buvo penkta vieta nuo galo.
ES vidurkis pernai siekė 16,3 proc. – tai 6,3 procentinio punkto mažiau nei Lietuvoje. Po Lietuvos aukščiausi skurdo rizikos rodikliai buvo užfiksuoti Latvijoje (22 proc.), Bulgarijoje (21,2 proc.), Graikijoje (19,6 proc.) ir Kroatijoje (19,5 proc.).
Pažeidžiamiausios grupės nesikeičia
NSMOT duomenimis, didžiausia skurdo rizika ir toliau tenka bedarbiams, senjorams, vienišiems žmonėms, asmenims su negalia ir vienišiems tėvams.
Per pastaruosius penkerius metus didėjo ne tik bendras skurdo rizikos rodiklis, bet ir kai kurių pažeidžiamų grupių, tarp jų senatvės pensininkų bei žmonių su negalia. Pastarųjų skurdo rizika yra dvigubai didesnė nei žmonių, neturinčių negalios.
Taip pat didėjo dirbančių žmonių skurdo rizika. A. Adomavičienės teigimu, tai rodo, kad vien turimas darbas ne visada apsaugo nuo rimtų gyvenimo sunkumų.
Tuo metu vaikų skurdo rizika sumažėjo. NSMOT direktorė pabrėžė, kad ši pažanga rodo, jog valstybė gali veiksmingai mažinti atskirų pažeidžiamų grupių skurdą.
Skurdo rizikos rodiklis Lietuvoje nuosekliai auga nuo 2021 metų. Tuo pat metu ES jis išlieka stabilus arba šiek tiek mažėja, todėl skirtumas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio pastaraisiais metais dar labiau padidėjo.
Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad absoliutus skurdas, kai neužtenka lėšų net būtiniausiems poreikiams, pernai siekė 7 proc. Tai yra 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais.