Rudenį trumpėjančios dienos, mažesnis fizinis aktyvumas ir daugiau laiko uždarose patalpose gali lemti mieguistumą bei energijos stoką. Tačiau jei nuovargis nepraeina, stiprėja ar trukdo kasdienybei, vien metų laiku jo aiškinti nereikėtų. Kraujo tyrimai gali padėti išsiaiškinti, į kokius organizmo pokyčius verta atkreipti dėmesį.
Apie tai, kada verta tikrintis, kokie rodikliai gali būti svarbūs ir kaip pasiruošti tyrimams, pasakoja LSMU Kauno ligoninės laboratorijos vadovė, laboratorinės medicinos gydytoja Alina Šimkūnienė.
Kada nuovargis jau nėra įprastas?
Vasarą žmonės dažnai jaučiasi aktyvesni, tačiau rudenį pasikeitęs ritmas, trumpesnis buvimas lauke ir sumažėjęs fizinis aktyvumas gali paskatinti dažnesnį mieguistumą. Vis dėlto ilgai trunkantis ar itin stiprus nuovargis gali signalizuoti ne tik sezoninius pokyčius.
Pasak A. Šimkūnienės, po kelių prastai išmiegotų naktų, didesnio darbo krūvio ar sunkaus fizinio krūvio atsiradęs nuovargis yra natūralus. Tačiau jei pailsėjus savijauta nepagerėja, ji tęsiasi savaites, kartojasi arba atsiranda kitų simptomų, reikėtų ieškoti priežasties.
Vien nuovargis neįrodo vitaminų trūkumo
Nuovargį gali sukelti ne tik vitaminų stoka. Įtakos gali turėti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, mažakraujystė ar kitos ligos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kartu pasireiškiančius požymius: galvos svaigimą, silpnumą, dusulį, širdies plakimą, šalčio netoleravimą, svorio ar apetito pokyčius, sunkesnį susikaupimą.
Bendras hematologinis tyrimas gali parodyti kraujo ląstelių pokyčius ir padėti įtarti mažakraujystę ar kitas ligas. Ieškant anemijos priežasties gali būti atliekami feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai.
Nuovargis taip pat gali būti susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais, todėl tokiais atvejais tiriamas tirotropinio hormono (TSH) kiekis kraujyje. Esant tam tikroms indikacijoms vertinamas ir vitamino D kiekis. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti tiriami uždegimo, kepenų ir inkstų funkcijos, gliukozės apykaitos bei mikroelementų rodikliai.
Vis dėlto specialistė nerekomenduoja iš karto atlikti visų įmanomų tyrimų. Jų pasirinkimą lemia simptomai, sveikatos būklė, amžius, vartojami vaistai ir kitos aplinkybės. Pagrindinius sveikatos rodiklius galima tikrinti ir profilaktiškai, ypač jei tai nebuvo daroma ilgesnį laiką.
Svarbiausia – ne tyrimų kiekis
A. Šimkūnienė pabrėžia, kad savarankiškai pasirinkus daugybę tyrimų nebūtinai gaunama daugiau naudingos informacijos. Tikslingai parinkti tyrimai leidžia įvertinti tam tikrų medžiagų kiekį organizme ir pastebėti būkles, kurioms gali reikėti gydymo ar išsamesnio ištyrimo.
Jei rezultatuose nustatoma pakitimų, pacientui gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai arba konsultacija pas endokrinologą, hematologą, gastroenterologą ar kitą specialistą.
Prieš tiriantis verta pasitarti su gydytoju. Jis gali padėti pasirinkti tinkamus tyrimus, paaiškinti rezultatus ir įvertinti, ar reikalingi vitaminai, kokiomis dozėmis juos vartoti, ar pakaktų pakeisti mitybą bei gyvenimo būdą. Savarankiškai pradėti vartoti papildus gali būti žalinga, nes simptomai gali laikinai susilpnėti, o tikroji nuovargio priežastis likti nenustatyta.
Rezultatai vertinami atsižvelgiant į gretutines ligas, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Reikšmės gali skirtis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, amžiaus, mitybos, įskaitant vegetarišką mitybą, ir kitų individualių aplinkybių.
Vertinant kai kuriuos vitaminus svarbus ir metų laikas. Rudenį bei žiemą vitamino D atsargos gali mažėti, nes didelė jo dalis odoje pasigamina veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Jo koncentracijai įtakos taip pat turi papildų vartojimas, mityba ir individualios organizmo savybės.
Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, prieš mokamus tyrimus LSMU Kauno ligoninėje galima pasikonsultuoti su laboratorijos specialistu. Jis padeda pasirinkti tyrimus ir paaiškina, kaip jiems pasiruošti.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimui?
Rezultatams įtakos gali turėti ne tik sveikatos būklė, bet ir pasiruošimas. Todėl prieš tyrimą svarbu pasidomėti konkrečiomis rekomendacijomis.
Planiniams kraujo tyrimams paprastai patariama atvykti ryte, 8–12 valandų nevalgius. Ilgai badauti nereikėtų, o dieną prieš tyrimą reikėtų valgyti įprastai. Ryte galima gerti tik paprastą vandenį. Kavos, net be cukraus ar pieno, sulčių ir kitų gėrimų vartoti nerekomenduojama. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, reikėtų nerūkyti ir nekramtyti gumos.
Parą prieš tyrimus patariama vengti intensyvaus fizinio krūvio. Po sunkios treniruotės gali laikinai pakisti kai kurių fermentų aktyvumas, gliukozės koncentracija ir kraujo ląstelių skaičius. Įprastos kasdienės veiklos atsisakyti nereikia.
Rezultatams įtakos gali turėti ir stresas, todėl prieš kraujo paėmimą reikėtų nusiraminti ir bent 15 minučių ramiai pasėdėti. Paskirtų vaistų savarankiškai nutraukti negalima – jų vartojimą prieš tyrimą būtina aptarti su gydytoju.
Jei pasiruošimas buvo netinkamas, tyrimą kartais tenka kartoti. Laboratorijos vadovė pabrėžia, kad svarbiausia, jog gautais rezultatais būtų galima pasitikėti, todėl kai kuriais atvejais paciento paprašoma atvykti kitą dieną tinkamai pasiruošus.
Kraujo tyrimai gali padėti ieškant nuovargio priežasčių, tačiau jie yra tik viena bendro sveikatos vertinimo dalis. Pavieniai rodikliai, esantys už nustatytų normų ribų, nebūtinai reiškia ligą. Specialistui svarbu įvertinti visų rezultatų visumą ir tarpusavio ryšį, ankstesnius tyrimus, simptomus, sveikatos būklę bei gyvenimo būdą. Prireikus pacientas nukreipiamas tolesniam ištyrimui ar specialisto konsultacijai.