Raseinių rajone esančiame Jūkainių miške aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides). Šis itin retas grybas laikomas svarbiu ženklu, rodančiu, kad miške tebėra natūraliai besiformuojančių ekosistemų.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo V. Greičiaus nuotraukomis ir įžvalgomis apie radinį. Korališkasis trapiadyglis priskiriamas jautriems miško būklės indikatoriams – jis gali augti tik esant specifinėms sąlygoms.
Grybas rastas neįprastoje vietoje
Jūkainių miške korališkasis trapiadyglis pastebėtas ant drėgno juodalksnio kamieno, Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje. Specialistų teigimu, tokia augavietė šiai rūšiai nėra įprasta, todėl radinys laikomas ypač vertingu.
Dažniausiai šie grybai auga ant stambių beržų, drebulių ar ąžuolų virtuolių. Korališkasis trapiadyglis minta negyva mediena ir atlieka natūralaus miško sanitaro vaidmenį. Kartu jo buvimas rodo, kad teritorijoje išliko stambių virtuolių ir pakankamai stabili drėgmė.
Jūkainių miškas – ledynmečio suformuotas banguotas kraštovaizdis, iš visų pusių apsuptas intensyviai dirbamų laukų. Ši nedidelė žalia teritorija saugoma kaip geomorfologinis draustinis ir priklauso tarptautiniam „Natura 2000“ tinklui.
Korališkasis trapiadyglis gali išlikti tik miškuose, kuriuose leidžiama natūrali raida. Sutvarkytose ir išvalytose teritorijose jam trūktų natūraliai pūvančių kamienų, todėl radinys Jūkainiuose patvirtina, kad čia tebėra laukinės gamtos kampelių.
Kadangi grybas saugomas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, jo negalima liesti ar skinti. Radinį galima tik stebėti ir fotografuoti.
Apie saugomas rūšis gali pranešti kiekvienas
Oficialiai užfiksuoti šį ar kitą saugomą gamtos radinį gali bet kuris žmogus. Tam reikia prisijungti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), užpildyti trumpą pranešimą ir pridėti nuotrauką su koordinatėmis.
Savo stebėjimais taip pat galima dalytis platformoje „iNaturalist“. Tokie pranešimai padeda specialistams stebėti retų Lietuvos augalų, gyvūnų ir grybų būklę bei prisidėti prie jų apsaugos.
Tekstu ir nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija. Nuotraukų autorius – V. Greičius.