Seime pirmadienio vakarą už uždarų durų susitiko valdančiųjų partijų atstovai. Pagrindinė susitikimo tema – kitų metų valstybės biudžeto projektas.
Pasitarime dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat demokratų ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Po daugiau nei dvi valandas trukusių diskusijų T. Valys sakė, kad galutiniai sprendimai dėl biudžeto koregavimo dar nepriimti. Vis dėlto buvo aptarta galimybė grįžti prie kai kurių anksčiau atmestų pasiūlymų.
Vienas iš svarstomų variantų – per kelerius metus papildomai pasiskolinti iki maždaug 600 mln. eurų. Tai būtų įmanoma pasinaudojus Europos Komisijos numatyta išimtimi, taikoma investicijoms į energetinį saugumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
Finansų ministras teigė, kad pasiūlymus jau pateikė Energetikos ministerija, o galutinių variantų dar laukiama iš Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų. Jo vertinimu, papildomai pasiskolinta suma galėtų siekti daugiausia 600 mln. eurų.
Rugpjūtį Europos Komisija paskelbė gaires, leidžiančias valstybėms išplėsti jau galiojančią išimtį, taikomą gynybos finansavimui. Ji galėtų būti pritaikyta ir energetinio saugumo bei investicijoms, skirtoms atsisakyti iškastinio kuro.
Tokiems projektams būtų galima didinti valstybės išlaidų deficitą arba skolą, o toks nukrypimas nebūtų vertinamas kaip fiskalinių taisyklių pažeidimas. Energetinio saugumo investicijoms nustatytas 0,3 proc. BVP metinis limitas, o iki 2028 metų bendra riba siekia 0,6 proc. BVP.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas sudarytų apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų siekti maždaug 270 mln. eurų per metus arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.
T. Valys pabrėžė, kad prieš pradedant taikyti šią išimtį Lietuvai reikės kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti konkretų planą bei aiškią viziją. Kadangi toks sprendimas didintų valstybės skolą, ministras teigė, jog nenorima skubėti ir neapgalvotai pasinaudoti šia galimybe. Galutinį sprendimą, jo žodžiais, turės priimti politikai.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad per koalicijos partnerių susitikimą nepritarimo galimybei skolintis papildomai neišgirdo. Pasak jo, dar reikia suderinti bendrą Vyriausybės poziciją dėl konkrečių investicijų ir jų masto.
Kol nėra galutinio Vyriausybės sprendimo, svarstomos galimos finansavimo kryptys. Tarp jų minimos ne tik kabelių tiesimo projektai, bet ir rezervinio elektros tiekimo užtikrinimas, energijos kaupimas, decentralizuota gamyba bei kitos infrastruktūros apsaugos priemonės.
Seimo pirmininkas J. Olekas savo ruožtu sakė, kad valdantieji didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui neturi. Jis antradienį bus pateiktas parlamentui.
Pasak J. Oleko, koalicijos partnerių nesutarimai daugiausia susiję su atskiromis detalėmis. Jo teigimu, projektas atspindi pagrindinius valdančiųjų prioritetus – saugumą, gynybą ir paramą šeimai, o likusios nuostatos dar gali būti tobulinamos.
Demokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius po susitikimo teigė, kad finansų ministras parlamentarams nepateikė jokių pažadų dėl naujų pajamų šaltinių, nors biudžeto projektas Seimui bus pristatytas jau kitą dieną.
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, sieks 22,2 mlrd. eurų. Tai būtų 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos turėtų sudaryti 27,9 mlrd. eurų ir būti 1,3 proc. didesnės nei šiais metais.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP. Šis rodiklis viršytų Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, pagal kurį deficitas neturėtų viršyti 3 procentų.