Kovo 10 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, siūloma griežčiau reguliuoti trumpalaikę būsto nuomą ir skatinti investicijas, kurios didintų būsto pasiūlą. Už dokumentą balsavo 367 europarlamentarai, 166 buvo prieš, o 84 susilaikė. Tačiau rezoliucija nėra teisiškai privaloma, o pagrindinė atsakomybė už būsto politiką tenka Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis teigia, kad vien šių priemonių nepakaks – jų nuomone, reikalingi papildomi sprendimai visos Europos Sąjungos mastu.
Siūlo daugiau ES pinigų ir griežtesnę būsto rinkos kontrolę
V. Blinkevičiūtė būsto įperkamumo situaciją ES vertina kaip pasiekusią kritinį tašką. Jos teigimu, valstybėms ir savivaldybėms būtina suteikti daugiau galimybių investuoti į įperkamą būstą.
Politikė pabrėžia, kad teisė į būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, tačiau mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai būsto išlaikymui jau turi skirti 40 proc. ar daugiau savo pajamų.
Ji ragina keisti ES valstybės pagalbos taisykles, kad savivaldybės galėtų finansuoti įperkamo būsto statybas ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Taip pat siūloma riboti spekuliaciją nekilnojamuoju turtu, labiau apsaugoti nuomininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui įsigyti pirmąjį būstą.
Viena iš galimų priemonių, pasak V. Blinkevičiūtės, galėtų būti specialios ES finansinės garantijos ir paskolų programos jauniems žmonėms, perkantiems pirmąjį būstą. Be to, ji siūlo viešosioms investicijoms į įperkamą būstą taikyti palankesnes ES fiskalinių taisyklių nuostatas.
W. Tomaszewskis ragina svarstyti didelės apimties europinį finansavimo mechanizmą, panašų į po COVID-19 pandemijos sukurtą ekonomikos gaivinimo fondą. Po pandemijos ES ekonomikai atkurti buvo numatyta daugiau nei 700 mlrd. eurų, todėl, jo manymu, panašaus masto finansavimas galėtų būti svarstomas ir būsto krizei spręsti.
Europos protestai gali tapti įspėjimu Lietuvai
Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse pastaraisiais metais žmonės protestavo dėl sparčiai brangstančio būsto bei nuomos. Demonstracijose buvo reikalaujama aktyvesnių valdžios veiksmų, kad būstas taptų prieinamesnis.
W. Tomaszewskis pažymi, kad Lietuvoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis yra didesnė nei daugelyje kitų ES valstybių. Vis dėlto naujo būsto įsigijimas vis labiau priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. Europarlamentaro vertinimu, nauji būstai tampa prieinami daugiausia pasiturinčioms šeimoms ir didelius atlyginimus gaunantiems žmonėms, kuriems lengviau gauti bankų paskolas.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, ekonomistas Evaldas Stankevičius teigia, kad ilgalaikė grėsmė slypi ne vien galimuose protestuose. Didesnę problemą, jo nuomone, gali sukelti visuomenės susiskirstymas pagal galimybes įsigyti nekilnojamojo turto.
Ekonomistas taip pat įspėja, kad papildomas finansavimas savaime nebūtinai pagerina būsto įperkamumą. Jei pirkėjams skiriamos tiesioginės subsidijos, tačiau būsto pasiūla nedidėja, jos gali dar labiau išauginti nekilnojamojo turto kainas.
Pasak E. Stankevičiaus, pirkėjams skirtos subsidijos turėtų būti labai tikslinės ir ribotos. Priešingu atveju didėja konkurencija dėl to paties būsto, o valstybės parama gali būti perkelta į vystytojų pajamas per aukštesnę galutinę buto kainą.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, būsto kainos ES vidutiniškai padidėjo 4,7 proc., o nuomos kainos – 3 proc. Lietuvoje būstas tuo metu pabrango 14,3 proc., taigi augimas buvo maždaug tris kartus spartesnis nei ES vidurkis. Dar didesnis būsto kainų šuolis užfiksuotas Portugalijoje – 16,5 proc., ir Bulgarijoje – 15,5 proc.
E. Stankevičius pažymi, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu vėl kyla sparčiau nei atlyginimai. Dėl to jaunimui darosi vis sunkiau sukaupti pradinį įnašą būstui.
Rugsėjį Europos Komisija pateikė teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti valstybių ir savivaldybių galimybes riboti trumpalaikę būsto nuomą vietovėse, kuriose trūksta būsto ir susiduriama su jo įperkamumo problemomis.