Trakų neįgaliųjų užimtumo centro bityne renkamas ne vien saldus vasaros derlius. Čia žmonės su negalia stiprina savarankiškumą, mokosi atsakomybės, įgyja pasitikėjimo savimi ir mato konkretų savo darbo rezultatą. Šios daugiau nei du dešimtmečius trunkančios istorijos pradžia – inžinieriaus Juozo Norinkevičiaus įsitikinimas, kad bitininkystė gali tapti prasminga veikla ir darbu žmonėms su negalia.
Viskas prasidėjo nuo 40 bičių šeimų
Idėja įkurti bityną kilo Juozui Norinkevičiui savanoriaujant Trakų neįgaliųjų užimtumo centre. Jis pastebėjo, kad žmonėms reikia tokios veiklos, kurioje jie galėtų ne tik dalyvauti, bet ir dirbti, kurti bei matyti savo pastangų rezultatą.
Bitininkystę jis pasiūlė todėl, kad ši veikla apima daugybę skirtingų darbų: galima gaminti rėmelius, dirbti su mediena, konstruoti avilius, stebėti bičių gyvenimą, prižiūrėti šeimas, sukti medų ir vėliau jį parduoti.
2004 metais centras įsigijo 40 bičių šeimų ir mobilųjį bityną. Pradiniame etape J. Norinkevičius subūrė 13 žmonių, kurie norėjo išbandyti šią veiklą ir galėjo saugiai dirbti su bitėmis. Šeimos buvo vežamos į skirtingas vietas pagal sezono augalus: pavasarį – į miškus, vėliau – į pievas bei liepynus, o rudenį – į grikių ir viržių laukus.
Centro medus turi NKP sertifikatą
2012 metais Trakų neįgaliųjų užimtumo centro medui suteiktas nacionalinės maisto kokybės sistemos (NKP) sertifikatas. Tai reiškia, kad produktas gaminamas laikantis papildomų kokybės reikalavimų, kurių laikymąsi vertina nepriklausoma sertifikavimo įstaiga.
Taigi pirkėjai gali remtis ne tik paties gamintojo pateikiama informacija, bet ir sertifikavimo patvirtintais duomenimis. Vis dėlto NKP sertifikavimas netapatinamas su ekologiniu sertifikavimu – tai dvi skirtingos sistemos, kurioms taikomi nevienodi reikalavimai.
Bitės padeda ugdyti kasdienius įgūdžius
Centro bityne ilgainiui pradėtos organizuoti ir edukacijos moksleiviams. Vaikai galėjo pamatyti, kaip gyvena bitės, kuo užsiima bitininkas ir kaip medus atkeliauja iki stiklainio.
Šiuo metu centre veikia bitininkystės socialinės dirbtuvės. Jose žmonės su negalia prižiūri 24 bičių šeimas, laikomas ekologinėse teritorijose, tarp jų – Užutrakio dvaro parko senajame Tiškevičių sode. Veikloje dalyvauja 12 žmonių. Užduotys paskirstomos atsižvelgiant į kiekvieno gebėjimus ir galimybes: vieni atlieka praktinius darbus, kiti mokosi prižiūrėti įrankius, stebėti bites arba prisideda prie medaus paruošimo pardavimui.
Pasak centro vadovo, svarbiausi pokyčiai ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio. Bitininkystė padeda žmonėms su negalia ugdyti ne tik profesinius gebėjimus, bet ir atsakomybės jausmą. Bičių priežiūros negalima atidėti vien todėl, kad tą dieną nesinori dirbti – jų poreikiai nelaukia. Taip formuojasi pareigingumas, kruopštumas, kantrybė, higienos įpročiai ir gebėjimas veikti kartu.
Už darbą gauti pinigai leidžia patiems rinktis
Ne mažiau reikšminga ir galimybė pajusti, kad tavo pastangos yra reikalingos. Kai medus paruošiamas ir jį nuperka pirkėjas, žmogus gali matyti, kad prie šio rezultato prisidėjo ir jis.
Uždirbtus pinigus dalyviai gali panaudoti savo nuožiūra – nuvykti prie jūros, nueiti į kiną, teatrą ar kavinę. J. Norinkevičius pasakojo apie kelionę, kurios metu žmonių paklausė, kas jiems labiausiai patiko. Jie išskyrė restoraną, kuriame galėjo patys susimokėti už pietus savo uždirbtais pinigais.
Šios patirties reikšmę patvirtino ir tyrimas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovų iniciatyva buvo nagrinėta, kaip bitininkavimas veikia žmonių su negalia psichinę sveikatą ir gerovę. Rezultatai parodė teigiamą poveikį dalyvių gerovei, energingumui ir emocinei būklei.
Bitininkystės pagrindus įgijo beveik 100 žmonių
Centro veikla neapsiriboja kasdieniais darbais bityne. Čia buvo parengta ir įteisinta bitininkystės profesinės reabilitacijos programa. Maždaug dešimtmetį pagal ją buvo mokomi žmonės su negalia, o vėliau galimybė įgyti naują profesiją suteikta ir kitiems norintiesiems.
Bitininkystės pagrindus išmoko beveik šimtas žmonių, o dalis jų šią veiklą tęsia iki šiol.
Centro medus jau turi savo pirkėjų. Jį renkasi ir žmonės, ieškantys prasmingos dovanos, o ne dar vieno įprasto produkto iš prekybos centro. Kiekvienas stiklainis pasakoja ne tik apie medaus kilmę ir jam suteiktą kokybės sertifikatą, bet ir apie žmonių darbą.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų J. Norinkevičius suteikė galimybę žmonėms ne tik turėti užsiėmimą, bet ir prisiimti atsakomybę. Bityno patirtis rodo, kad kiekvienas darbas yra svarbus, o bendras rezultatas pasiekiamas tuomet, kai kiekvienas žmogus turi savo vietą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.