Atvėsus orams oda neretai pradeda tempti, šerpetoti ar niežėti. Dažniausiai tai būna sezoninio sausumo pasekmė, tačiau panašiai gali prasidėti ir dermatitas, kurio vien drėkinamuoju kremu suvaldyti nepavyks.
Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškino, kaip atskirti laikiną odos sausumą nuo uždegiminės būklės, kokių įpročių ir priemonių reikėtų vengti bei kada būtina kreiptis į gydytoją.
Su odos sausėjimu susiduria gerokai daugiau moterų nei vyrų. Vaistinių tinklo inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, šiuo simptomu skundžiasi 32,2 proc. moterų ir 14,9 proc. vyrų. Kai diskomfortas tampa kasdienis, pirmiausia dažnai ieškoma stipresnio kremo, tačiau papildomas drėkinimas ne visada išsprendžia problemą.
Šaltasis sezonas odai tampa išbandymu
Rudenį ir žiemą odos apsauginį barjerą veikia keli veiksniai: šildymo sezono išsausintas patalpų oras, temperatūrų skirtumai tarp lauko ir vidaus, vėjas bei lietus.
Susilpnėjus barjerui, oda tampa pralaidesnė ir gali imti jautriai reaguoti net į anksčiau gerai toleruotas medžiagas. Situaciją dar labiau pablogina ilgas prausimasis karštu vandeniu, dažnas rankų plovimas ir įprasto muilo naudojimas, teigia I. Gylienė.
Pažeistą odą gali dirginti buitinė chemija, kvapiosios medžiagos, konservantai ar dekoratyvinėje kosmetikoje esantys eteriniai aliejai. Specialistė pabrėžia, kad produkto žymėjimas „natūralus“ ar „ekologiškas“ negarantuoja, jog jis nesukels dirginimo – alerginę reakciją gali lemti ir augaliniai ekstraktai.
Kada įtarti dermatitą?
Laikiną sausumą dažniausiai išduoda tempimas po prausimosi, nestiprus šiurkštumas, nedidelis pleiskanojimas, matinė ar vietomis pabąlusi oda ir lengvas niežėjimas.
Apie dermatitą gali signalizuoti nuolatinis ir stiprus niežulys, paraudimas bei pakitęs odos paviršius. Kai kuriais atvejais atsiranda pūslelių, šlapiuojančių vietų ar šašų.
Atopinio dermatito pažeidimų vietos priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams bėrimas gali apimti visą kūną, dažniau pažeidžiami skruostai, galvos oda ir liemuo. Vyresniems žmonėms pokyčiai dažniau atsiranda odos linkiuose – pakinkliuose, riešuose, alkūnių linkiuose, ant kaklo, akių vokų srityje ir plaštakose.
Kontaktinis dermatitas paprastai išryškėja tose vietose, kurias paliečia reakciją sukelianti medžiaga. Kosmetika dažniausiai paveikia veidą, metalai gali sukelti bėrimą ties ausimis ar pilvu, pavyzdžiui, nuo auskarų ar diržo sagties, o skalbimo priemonės – įvairiose kūno vietose.
Vis dėlto skirtingos dermatito formos gali būti panašios ir klaidinti. Todėl vien pagal bėrimo vietą ar išvaizdą patikimos diagnozės nustatyti neįmanoma – tai gali padaryti tik gydytojas.
Kokios klaidos gali dar labiau pabloginti būklę?
Niežtinčią ir sausą odą žmonės neretai prausia dar intensyviau, šveičia arba maudosi karštame vandenyje. Tačiau tokie veiksmai dar labiau ardo apsauginį barjerą. Taip pat nereikėtų iš karto išbandyti kelių naujų kremų ar naminių priemonių, nes gausybė sudedamųjų dalių apsunkina dirgiklio nustatymą.
Niežėjimo metu rekomenduojama laikinai atsisakyti rūgščių, retinoidų, šveitiklių ir kvapiųjų produktų. Praustis reikėtų trumpai, drungnu vandeniu, naudojant švelnų bemuilį prausiklį. Iškart po prausimosi odą patartina gausiai patepti bekvapiu, riebesnės tekstūros kremu ar balzamu – emolientu.
Specialistė taip pat nerekomenduoja savarankiškai ir ilgai naudoti stiprių gydomųjų tepalų, ypač veido, akių vokų ar odos raukšlių srityse. Tinkamiausią priemonę geriau parinkti pasitarus su gydytoju.
Į kokias sudedamąsias dalis verta atkreipti dėmesį?
Vaistininkė Jelena Deksnienė sausai ir sudirgusiai odai siūlo rinktis kreminės tekstūros prausiklius: pienelius, bemuilius prausiklius ar prausimosi aliejus. Taip pat gali būti naudingi giliai drėkinantys serumai bei tiršti, lipidų turintys kremai.
Priemonių sudėtyje verta ieškoti trijų grupių medžiagų: drėkiklių, kurie pritraukia vandens molekules, lipidų, padedančių atkurti odos barjerą, ir raminamųjų komponentų, slopinančių uždegimą bei mažinančių paraudimą.
- Keramidai – natūralūs odos lipidai, padedantys atkurti apsauginį sluoksnį ir mažinti jautrumą aplinkos poveikiui.
- Hialurono rūgštis pritraukia drėgmę, tačiau po jos rekomenduojama naudoti tirštesnį kremą, padedantį ją išlaikyti.
- Skvalanas – porų nekemšantis lengvas aliejus, primenantis natūralius odos riebalus ir sukuriantis apsauginį sluoksnį.
- Glicerinas drėkina ir minkština sudirgusią odą.
- Pantenolis, arba vitaminas B5, skatina odos regeneraciją ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
- Alantoinas skatina ląstelių atsinaujinimą, mažina sudirginimo pojūtį ir minkština epidermį.
- Avižų ekstraktas gali tikti labai sausai, niežtinčiai ir į egzemą linkusiai odai raminti.
- Azijinė centelė padeda slopinti sudirginimą, mažinti paraudimą ir skatinti gijimą.
- Niacinamidas, arba vitaminas B3, nuo 2 proc. iki 5 proc. koncentracijos gali stiprinti odos barjerą, raminti uždegimą ir mažinti paraudimą.
Požymiai, kada vizito atidėlioti negalima
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei bėrimas plinta ar kartojasi, stipriai niežti, trukdo miegoti ir atlikti kasdienes veiklas arba per vieną–dvi savaites nepagerėja pašalinus galimus dirgiklius ir reguliariai naudojant emolientą.
Specialisto konsultacija taip pat reikalinga, kai pažeidžiami akių vokai, veidas, lytinių organų sritis ar plaštakos, dėl bėrimo tampa sunku dirbti arba įtariama reakcija į aplinkoje esančią medžiagą.
Didėjantis skausmas, odos karštis, patinimas, pūliavimas, gelsvi šašai, greitai plintantis paraudimas ar karščiavimas gali rodyti infekciją – tokiu atveju delsti nereikėtų.
Skubios medicininės pagalbos reikia ir tada, kai staiga atsiranda dilgėlinę primenantis bėrimas, pažeidžiamos gleivinės, patinsta veidas ar gerklė arba pasunkėja kvėpavimas.