Į Vilniuje esančią „Maxima“ parduotuvę užsukęs regos negalią turintis vyras negalėjo įsigyti prekių, nes nesulaukė reikalingos darbuotojų pagalbos. Kadangi įprastos kasos jau nebedirbo, o savitarna jam buvo neprieinama, pirkėjas iš parduotuvės išėjo nieko nenusipirkęs. Apie tai pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Vyras kreipėsi į Tarnybą, kuri, atlikusi tyrimą, nustatė diskriminacijos atvejį.
Pagalbos teko ieškoti pačiam
Skunde vyras nurodė, kad į Mindaugo gatvėje esančią parduotuvę atvyko po 20 valandos. Tuo metu įprastos kasos jau buvo uždarytos, o savitarnos kasa dėl jo regos negalios negalėjo būti naudojama be kito žmogaus pagalbos.
Pirkėjas pasakojo, kad darbuotojos turėjo ieškoti prekybos salėje, tačiau jos pagalbos taip ir negavo. Pasak jo, darbuotoja tik paaiškino, kad vakarais kasoje klientai nebebus aptarnaujami. Vyras teigė dėl to patyręs nepatogumų, o jo šeima tą vakarą liko be reikalingų produktų.
Jis taip pat nurodė, kad panašių sunkumų apsipirkdamas patiria ne pirmą kartą. Todėl raštu kreipėsi į „Maxima“, prašydamas vakarais prie kasų palikti bent vieną darbuotoją.
Įprastą kasą turėjo atidaryti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateiktame atsakyme UAB „Maxima LT“ paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką įprastos kasos parduotuvėse dirba nuo 10 iki 20 valandos, o kitu metu pirkėjai naudojasi savitarnos kasomis.
Vis dėlto bendrovė nurodė, kad klientui paprašius darbuotojas privalo atidaryti įprastą kasą. Jei žmogus dėl negalios negali savarankiškai naudotis savitarna, jis gali kreiptis į savitarnos kasų darbuotoją. Šis turėtų padėti nuskenuoti visas pasirinktas prekes arba atidaryti įprastą kasą ir pirkėją joje aptarnauti.
„Maxima LT“ Tarnybai taip pat teigė neturinti informacijos apie skunde aprašytą konkretų įvykį. Tačiau bendrovė pripažino sulaukianti klientų nusiskundimų dėl įprastų kasų darbo laiko ir netinkamo aptarnavimo.
Kontrolierė: pagalba turi būti realiai prieinama
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad vien vidinėse parduotuvės taisyklėse numatytos galimybės kreiptis į darbuotoją nepakanka. Toks sprendimas gali būti laikomas tinkamu tik tada, kai pagalba žmonėms su negalia yra iš tikrųjų ir veiksmingai pasiekiama kiekvieną kartą, kai jos prireikia.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo negalią, pagalba buvo būtina norint pasinaudoti savitarnos kasa. Kadangi ji nebuvo užtikrinta, vyras neteko galimybės apsipirkti ir atsiskaityti už prekes. Dėl to Tarnyba konstatavo diskriminaciją, teigė B. Sabatauskaitė.
Tarnyba pripažino, kad UAB „Maxima LT“ pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Bendrovei rekomenduota sukurti ir įdiegti sprendimą, kuris leistų savarankiškai savitarnos kasa naudotis negalinčiam žmogui išsikviesti darbuotoją.
Taip pat pasiūlyta užtikrinti pagalbos prieinamumą tuo metu, kai įprastos kasos nedirba, ir apsvarstyti darbuotojo iškvietimo mygtuko ar kitos prieinamos priemonės įrengimą.
Be to, „Maxima LT“ rekomenduota periodiškai rengti darbuotojų mokymus ir priminimus apie žmonių su negalia aptarnavimą, paslaugų prieinamumą, tinkamą sąlygų pritaikymą bei pareigą padėti klientams, kurie dėl negalios negali savarankiškai naudotis savitarnos kasomis.
Tarnyba taip pat paragino bendrovę peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti vidaus taisykles, reglamentuojančias žmonių su negalia aptarnavimą, paslaugų prieinamumą ir klientų skundų nagrinėjimą.