Bistrampolio dvaro teritorijoje išlikusios senosios kapinaitės leidžia geriau suprasti dvarą valdžiusių žmonių istoriją. Nedidelėje valstybės saugomoje vietoje palaidoti du Bistramų giminės atstovai, o kapus aplanko ir toli gyvenantys jų palikuonys.
Nedidelės, bet reikšmingos kapinės
Bistrampolio dvaro senosios kapinės yra Panevėžio rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Šiuo metu jos neveikiančios, o jų plotas siekia vos 0,020 ha.
Tokio dydžio kapinės dažniausiai būdingos kaimo vietovėms ir skirtos nedidelei vietos bendruomenei. Bistrampolio kapinaitėse buvo laidojami tik Bistramų giminės nariai. Jose ilsisi Karolis Bistramas, miręs 1853 metais, ir Vitoldas Bistramas, miręs 1879-aisiais.
Kapinės tapo dvaro kompozicijos dalimi
Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas dr. Rimantas Gudelis pasakojo, kad kapinės glaudžiai susijusios su visa dvaro sodybos ir parko struktūra.
Bistrampolio dvaro sodyba įkurta XIX amžiaus pradžioje, o parkas suplanuotas šiek tiek banguotame reljefe. Vakarinėje jo dalyje išryškinta simetrijos ašis. Pietryčių kryptimi nutiesta privažiavimo alėja driekiasi tarp dviejų nedidelių tvenkinių ir baigiasi kilpa priešais klasicistinius rūmus esantį lašo formos parterį.
Kitoje šios ašies pusėje, prie kelio, kapinaitės įkomponuotos kaip baigiamasis parko akcentas.
Įėjimą saugo akmenų ir plytų tvora
Kapinių planas yra kvadratinis ir simetrinis. Jas juosia akmenų mūro tvora, o įėjimą žymi dvivėriai metaliniai vartai.
Stačiakampiai vartų stulpai yra masyvesni ir aukštesni. Jie sumūryti iš raudonų plytų bei tamsiai pilkų tašytų akmenų. Viršūnes dengia skardiniai trikampiai dvišlaičiai stogeliai, kurių viršuje išlikusios buvusių kryželių liekanos.
Centre – vienintelis paminklas dviem palaidotiesiems
Kapinių centre stovi vienintelis monolitinio akmens paminklas, skirtas Karoliui ir Vitoldui Bistramams. Ant jo iškalti įrašai lenkų kalba, nurodantys palaidotųjų vardus ir mirties metus.
Paminklas vaizduoja nukirstą medžio kamieną su pašalintomis šakomis ir šaknimis. Prie jo pritvirtinti du stilizuoti skydai su įrašais apie Karolį Bistramą, mirusį 1853 metų gegužės 1 dieną, ir Vitoldą Bistramą, gimusį bei mirusį 1879 metais. Virš skydų įkomponuotas Nukryžiuotojo veidas.
Neįprasta forma simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą
R. Gudelio teigimu, paminklo forma greičiausiai perimta iš romantizmo stilistikos. Nupjautas medis su nukapotomis šakomis ir šaknimis simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą.
Tokie sudėtingesni, natūralistinio pobūdžio paminklai dažniausiai būdavo gaminami iš marmuro ar kitų akmens rūšių. Šis paminklas pastatytas ant apskrito lauko akmenų mūro postamento, o kamieno viršuje iškaltas reljefinis katalikiškas kryžius. Lietuvoje esama ir daugiau panašios formos paminklų.
Palikuonys kapus aplanko iki dviejų kartų per metus
Nors Bistramų šeimos palikuonys gyvena toli, jie kartais atvyksta į Bistrampolį. Pasak dvaro valdytojo, per metus tokių apsilankymų būna iki dviejų.
Atvykę palikuonys aplanko kapinaites, padeda gėlių ir uždega žvakutę. Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines kapus taip pat aplanko žvakelių šviesa.
Kapinių priežiūra rūpinasi Bistrampolio dvaro darbuotojai ir Kučių kaimo bendruomenė. Pasak R. Gudelio, nedidelės kapinaitės ypač jaukios, kai jas nukloja spalvingi klevo lapai.
Kol kas lapai kapus puošia, tačiau vėliau jie bus sugrėbti. Tą atlieka vietos žmonės, gerbiantys čia palaidotus Bistramų giminės atstovus.