Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad galimybė Lietuvoje apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį kol kas vertinama atsargiai. Anot jo, toks sprendimas galėtų sukelti geopolitinių rizikų ir neigiamai paveikti strategines investicijas.
Ministras neatmetė, kad viešai skelbiamos „Orlen“ abejonės dėl tolesnių investicijų į Mažeikių naftos gamyklą gali būti vertinamos kaip spaudimas Lietuvai atsisakyti planų taikyti viršpelnio mokestį.
Trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje T. Valys sakė, kad tokia bendrovės reakcija galėtų būti suprantama kaip spaudimas Lietuvai, tačiau kartu būtina atsižvelgti į investuotojų lūkesčius, kai į projektus įdedamos didelės pinigų sumos.
Jo teigimu, „Orlen“ pasitraukimas turėtų ne vien finansinių padarinių. Ministras pabrėžė, kad Lenkijos vaidmuo ir dabartinės geopolitinės grėsmės lemia būtinybę vengti sprendimų, kurie galėtų skaldyti ar kiršinti šalis ir būtų naudingesni kitai pusei.
T. Valys pabrėžė, kad „Orlen“ nėra paprastas investuotojas. Tai didelė valstybinės kilmės, strateginę reikšmę turinti bendrovė, kurios investicijos Lietuvoje siekia šimtus milijonų eurų. Todėl, ministro vertinimu, viršpelnio apmokestinimas yra ne tik finansinis, bet ir strateginis klausimas.
Vyriausybė svarsto galimybę vertinti ir kitų energetikos rinkos dalyvių, įskaitant „Neste“ bei biodegalų sektoriaus įmones, veiklą. Vis dėlto pagrindinis dėmesys, pasak T. Valio, šiuo metu tenka „Orlen“.
Premjerui pavedus ministerijoms išanalizuoti galimybes apmokestinti energetikos įmonių viršpelnius, Finansų ministerija vertina galimus papildomų biudžeto pajamų šaltinius ir kitose valstybėse taikytus modelius. Tačiau ministras pabrėžė, kad užsienio šalių sprendimų negalima mechaniškai perkelti į Lietuvos teisinę ir ekonominę aplinką.
T. Valys neatmetė, kad vertinimas galėtų būti kitoks, jei dėl viršpelnių apmokestinimo būtų susitarta visos Europos Sąjungos mastu. Bendra europinė pozicija, jo teigimu, leistų sumažinti atskiroms valstybėms tenkančią geopolitinę riziką.
Ministras taip pat priminė, kad dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo buvo konsultuotasi su Užsienio reikalų ministerija. URM šiam žingsniui nepritarė būtent dėl geopolitinių grėsmių, o jos pozicija iki šiol nepasikeitė.
Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad koncernas „Orlen“ svarsto, ar užbaigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą. Nuo šio sprendimo, kaip teigiama, gali priklausyti ir pačios gamyklos ateitis.
Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui Mažeikiuose užbaigti dar reikėtų apie 600–700 mln. JAV dolerių investicijų.
Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius ir viršpelnio dydį, taip pat parengti galimo jo apmokestinimo pasiūlymus.
Vertinimas apima degalų, elektros ir šilumos rinkas. Taip pat bus analizuojama, kiek veiksmingos galėtų būti skirtingos apmokestinimo priemonės ir kaip jos paveiktų energijos kainas bei gyventojų išlaidas.
Pastaruoju metu daugiausia diskusijų kyla dėl naftos koncerno „Orlen Lietuva“. Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę ir pažymėjo, kad tokį mokestį jau taiko kaimyninė Lenkija.
Jo nuomone, Lietuva galėtų nustatyti mažesnį tarifą nei Lenkija, taip gauti papildomų pajamų ir išvengti didesnio nepasitenkinimo.
Panašiai mano ir vienos koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlė apmokestinti Lietuvoje veikiančios „Orlen“ bendrovės viršpelnį, tačiau taikyti dvigubai mažesnį tarifą nei Lenkijoje.
Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva skaičiuoja galimą mokesčio poveikį biudžetui. Vertinimai skiriasi: pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.