Europoje palankiai vertinamas triuškinamas Respublikonų partijos pralaimėjimas JAV kadencijos vidurio rinkimuose, nes tai susilpnino prezidento Donaldo Trumpo pozicijas. Vis dėlto nėra aišku, ar šis politinis sukrėtimas iš tiesų pakeis pagrindines Jungtinių Valstijų politikos kryptis.
Ar D. Trumpas bus suvaržytas?
Briuselio diplomatai rinkimų rezultatus sutiko palankiai po svyruojančios muitų politikos, Ukrainos menkinimo ir grasinimų Grenlandijai.
Vienas diplomatas, pageidavęs likti anonimiškas, teigė, kad Europoje jaučiamas palengvėjimas, nes rinkimai gali tapti D. Trumpo eros pabaigos pradžia. Jo teigimu, tuo labiausiai džiaugiasi europiečiai.
Visų pirma tikimasi, kad demokratų pergalė padės apriboti D. Trumpo veiksmus ir bent jau JAV vidaus politikoje pakreips padėtį palankesne kryptimi. Aukšto rango ES diplomatas nurodė, kad valdžių kontrolės ir atsvarų sistema gali padėti susigrąžinti pasitikėjimą JAV politine sistema.
Tačiau daug kas rodo, kad D. Trumpo vykdoma Jungtinių Valstijų izoliacionistinė politika greičiausiai nesikeis.
Kito diplomato vertinimu, pokytis gali pasireikšti tuo, kad JAV dar labiau susitelks į vidaus klausimus bei politinę Baltųjų rūmų ir Kongreso konfrontaciją.
Užsienio politikos srityje D. Trumpas ir toliau turės daugiau veiksmų laisvės, o jo elgesys gali tapti dar agresyvesnis. Diplomatas pabrėžė, kad prezidentas tebėra vykdomosios valdžios vadovas ir nepaiso Kongreso.
Europa atsargiai viliasi, kad Vašingtonas pakeis požiūrį į karą Ukrainoje. Artėjant kadencijos vidurio rinkimams D. Trumpas vėl kritikavo Ukrainą ir ėmė rodyti palankumą Rusijai, o JAV atnaujino pastangas užbaigti karą.
Demokratų pergalė sustiprins Kongreso įstatymų leidėjų, aktyviau remiančių Ukrainą, pozicijas. Jie galėtų daryti spaudimą D. Trumpui keisti politikos kryptį, tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos vėl taptų viena pagrindinių Ukrainos finansinės paramos teikėjų.
Briuselio pareigūnai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kitais metais padengti 70 mlrd. eurų Ukrainos biudžeto deficitą. Jie ragina Jungtinę Karalystę, Kanadą, Japoniją ir kitas šalis labiau prisidėti prie paramos, tačiau JAV pagalbos nebesitiki.
D. Trumpo pradėto karo su Iranu padariniai ir toliau skatina infliaciją Europoje, todėl žemyne nerimaujama dėl tolesnės padėties Artimuosiuose Rytuose.
Pastarosiomis dienomis Vašingtonas surengė naujus smūgius, todėl baiminamasi, kad po rinkimų konfliktas gali dar labiau paaštrėti.
Neapibrėžtumo kelia ir situacija Izraelyje. D. Trumpo sąjungininkas Benjaminas Netanyahu po rinkimų derasi dėl politinių susitarimų.
Kas laukia karinių pajėgų Europoje?
NATO sąjungininkės Europoje nerimastingai laukia Pentagono atliekamos JAV karinių pajėgų Europoje peržiūros išvadų. Tikėtina, kad jos bus paskelbtos gruodį.
Keli diplomatai anksčiau teigė nemanantys, jog kadencijos vidurio rinkimai paveiks šios peržiūros rezultatus.
Demokratai taip pat grasina imtis veiksmų prieš JAV gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą – vieną griežčiausiai Europos atžvilgiu nusiteikusių Pentagono pareigūnų.
Vis dėlto Europos valstybės tikina toliau sieksiančios prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Vienas svarbiausių Europos nesutarimų su D. Trumpu susijęs su jo įvestais muitais. Mažai tikėtina, kad prezidentas atsisakytų šios vienos pagrindinių savo ekonominės politikos priemonių.
Demokratų siekis mažinti infliaciją galėtų paskatinti juos reikalauti panaikinti dalį muitų, tačiau tikėtina, kad kai kurie iš jų liks galioti.
Neseniai Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos apklausa parodė, kad visų muitų Europos Sąjungai panaikinimą palaiko tik ketvirtadalis amerikiečių.
Įtampa dėl skaitmeninių taisyklių
Kita nesutarimų su Europa priežastis – D. Trumpo nepritarimas ES pastangoms riboti didžiųjų technologijų bendrovių veiklą.
Demokratams žadant mažinti Silicio slėnio bendrovių įtaką, Europa tikisi, kad jos iniciatyvoms bus priešinamasi mažiau.
ES pareigūnas teigė, kad Bendrija neketina keisti savo skaitmeninių taisyklių ir nesitiki, jog Baltieji rūmai pakeis poziciją šiais klausimais.
Vis dėlto Europa viliasi turėsianti daugiau progų diskutuoti ir bendradarbiauti su Kongresu sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, įskaitant dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą.