Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Diuseldorfe vykusioje Šiaurės Reino-Vestfalijos konferencijoje, skirtoje atsparumui, skaitė programinę kalbą „Atsparumo lyderiai – Baltijos šalių patirtis“.
Prezidentūros pranešime G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai atsparumas nėra abstrakti sąvoka ar trumpalaikis politinis terminas – tai nacionalinio išlikimo klausimas.
Pasak šalies vadovo, Rusija ne kartą parodė esanti pasirengusi pasitelkti karinę jėgą, politinį spaudimą ir ekonominę prievartą. Europą per pastaruosius dešimtmečius sukrėtė Rusijos veiksmai Sakartvele 2008 m., Kryme ir Donbase 2014 m. bei 2022-aisiais pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Be to, Europa iki šiol susiduria su sabotažo, kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos kampanijų grėsmėmis.
G. Nausėda priminė ir Lietuvos istoriją: šalis ne kartą buvo okupuota, jos gyventojai tremti, persekiota tautinė tapatybė ir Katalikų bažnyčia. Tačiau, jo teigimu, laisvės siekis niekada nebuvo išnykęs.
Prezidentas nurodė, kad ši istorinė patirtis išugdė natūralų atsparumą, tapusį Lietuvos nacionalinės tapatybės dalimi. Būtent tokio atsparumo vedama Lietuva 1990 m. pirmoji atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o 2004 m. įstojo į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Kalbėdamas apie energetinį saugumą, šalies vadovas išskyrė nuoseklų Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos mažinimą. Tam pasitarnavo naftos terminalo Būtingėje ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybos. Praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis taip pat atsijungė nuo Rusijos elektros tinklo.
G. Nausėda teigė, kad tais atvejais, kai priešiški veikėjai mėgina pasinaudoti pažeidžiamumu, Lietuva ieško sprendimų.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės grėsmės neapsiriboja tankais, kertančiais valstybių sienas. Jos taip pat gali būti nukreiptos į kritinę infrastruktūrą, ekonomikos veikimą ir visuomenės pasitikėjimą. Jo teigimu, be apsaugotų kelių, geležinkelių ir uostų nebūtų įmanoma užtikrinti sąjungininkų pastiprinimo, o be energijos, degalų ir ryšių – vykdyti karinių operacijų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad riba tarp gynybos ir atsparumo tampa vis mažiau aiški, o kai kuriais atvejais yra dirbtinė. Šiemet Lietuva pagrindinei gynybai skiria beveik 5,4 proc. BVP, o su gynyba susijusioms išlaidoms, kurių didžioji dalis skiriama atsparumui stiprinti, numatyta dar beveik 1,6 proc. BVP. Iš viso beveik 7 proc. BVP gynybai skirianti Lietuva šiuo metu pirmauja NATO.
G. Nausėda taip pat pabrėžė visuomenės pasirengimo ir informacinio atsparumo reikšmę. Žmonės ir institucijos turi atpažinti kylančias grėsmes, žinoti, kaip elgtis ekstremaliosiomis situacijomis, ir gebėti atskirti faktus nuo manipuliacijų.
Baigdamas kalbą prezidentas teigė, kad atspari valstybė yra sunkiau palaužiama, sutrikdoma ir nugalima. Vis dėlto atsparumas, jo nuomone, turi būti derinamas su patikimais kariniais pajėgumais ir politine valia juos panaudoti.