Šiaulių „Dermės“ mokyklos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – mirė ilgametė muzikos mokytoja ir auklėtoja Vitalija Kučienė. Didžiąją gyvenimo dalį vaikų ugdymui paskyrusi pedagogė buvo gerbiama dėl profesinių žinių, kūrybiškumo, nuoširdaus rūpesčio mokiniais ir gebėjimo juos padrąsinti.
Mokyklos bendruomenė V. Kučienę prisimena kaip žmogų, kurio kasdienybė buvo glaudžiai susijusi su muzika, vaikais ir tikru žmogišku ryšiu.
Mokytojos indėlis liks mokyklos istorijoje
Per ilgametį darbą V. Kučienė išugdė ne vieną mokinių kartą, vadovavo muzikavimo būreliams, kūrė mokyklos tradicijas ir aktyviai prisidėjo prie kultūrinio gyvenimo.
Jos vadovaujami mokiniai pasirodė respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, pelnė apdovanojimų, o kai kurie vėliau muzikinę veiklą tęsė profesionalioje scenoje.
Vis dėlto, kolegų vertinimu, svarbiausias mokytojos palikimas – ne laimėjimai ar diplomai. Dar reikšmingiau buvo tai, kad ji vaikams suteikė pasitikėjimo savimi, bendrystės jausmą ir meilę muzikai.
Mokyklos bendruomenė pranešė, kad V. Kučienė daugelį metų dirbo ne tik muzikos mokytoja, bet ir auklėtoja. Ji lydėjo mokinius kasdienybėje, džiaugėsi jų pasiekimais, padėjo atskleisti gebėjimus ir skatino nebijoti tikėti savimi.
Jos dėmesys vaikams neapsiribodavo pamokomis. Ji rūpinosi ir bendrabutyje gyvenančiais mokiniais, stengėsi, kad jiems netrūktų jaukumo, šilumos ir paprastų kasdienių džiaugsmų. Mokiniams ji buvo ne tik mokytoja, bet ir žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi jų savijauta.
V. Kučienę kolegos ir mokiniai taip pat prisimins dėl humoro jausmo, sąmojingų pokštų ir nuolatinės šypsenos. Ji mokėdavo praskaidrinti dieną, prajuokinti ir net įprastas akimirkas paversti šviesesnėmis.
Muzika pedagogei buvo kur kas daugiau nei darbas. Ji telkė bendruomenę, kūrė ir formavo mokyklos kultūrinį gyvenimą. Jos sukurta mokyklos daina-himnas tapo svarbia bendruomenės tapatybės dalimi, o vadovaujami muzikavimo būreliai „Gama“ ir „Dūdelė“ vaikams suteikė galimybę atsiskleisti, bendrauti ir atrasti naujų dalykų.
Kartu su ugdytiniais V. Kučienė dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose bei koncertuose. Ji mokėjo pastebėti vaikų talentus, kantriai juos ugdyti, palaikyti ir džiaugtis kiekvienu jų žingsniu į priekį.
Jos mokiniai tapo konkursų laureatais, pelnė apdovanojimų ir pasirodė įvairiose scenose. Kai kurių jų muzikinis kelias nuvedė iki pasirodymų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Už šių rezultatų buvo V. Kučienės tikėjimas mokiniais, nuoseklus darbas ir atsidavimas.
Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad mokytojo darbo reikšmė ne visada telpa į diplomus ar laimėtas vietas. Ji išlieka prisiminimuose, išmoktoje dainoje, įveiktoje scenos baimėje ir drąsoje pasitikėti savo jėgomis.
V. Kučienė paliko ne tik prisiminimus apie renginius, koncertus ir bendras kasdienybės akimirkas. Jos palikimas – kūryba, mokinių pasiekimai, mokyklos himnas ir dalis savęs kiekviename mokinyje, kurį ji mokė, globojo bei drąsino.
„Kai žmogaus balsas nutyla, jo išmoktos dainos nenutyla“, – rašė Šiaulių „Dermės“ mokyklos bendruomenė. Ji dėkojo V. Kučienei už darbą, kūrybą, rūpestį, šypseną ir mokyklai atiduotus metus.