Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ teigė manantis, kad Rusija rimtas taikos derybas gali atidėti iki 2027 m. pavasario. Pasak jo, iki tol žiemos mėnesiais Maskva ir toliau intensyviai bombarduos Ukrainą.
Prezidentas taip pat prognozavo, kad Europoje nesiliaus hibridinis karas: Rusija dronais ir raketomis darys spaudimą Kyjivui, kartu vengdama rimtų derybų iki kitų metų, rašo „The Telegraph“.
„WELT“ jis sakė, kad Rusijos vadovybė šiuo metu nemato priežasties pradėti derybas ir vargu ar tai darys anksčiau nei 2027 m. pavasarį. Šis leidinys ir „The Telegraph“ priklauso „Axel Springer Global Reporters Network“ tinklui.
G. Nausėdos vertinimas sukėlė abejonių dėl JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos sąjungininkų pastangų iš naujo suburti abi konflikto puses prie taikos derybų stalo.
Kalbėta apie Ukrainos saugumą ir artėjantį susitikimą
Per pokalbius buvo aptarti du klausimai, kuriuos G. Nausėda įvardijo kaip ilgalaikės taikos pagrindą: Ukrainos saugumo garantijos ir platesnė Europos saugumo architektūra. Daugiau detalių J. Kushneris nepateikė.
Anot jo, siekiama įvertinti visų konflikto dalyvių saugumo nuogąstavimus ir susitarti dėl sprendimų, kurie mažintų naujų konfliktų tikimybę. Briuselis dėl ketvirtadienį vykusių pokalbių kol kas oficialiai nepasisakė.
J. Kushneris taip pat pranešė, kad kitą savaitę Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, numatomos pirmosios per kelis mėnesius trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovų derybos.
Europos pastangas koordinuoti taikos procesą ketvirtadienį sukritikavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Jos teigimu, Europa gali tapti nereikšminga derybų dalyve, jeigu nenutrauks konkuruojančių diplomatinių iniciatyvų ir nepasirinks vieno atstovo, galinčio kalbėti viso žemyno vardu.
G. Meloni pabrėžė nesiekianti vietos derybų stalo nei sau, nei Italijai, tačiau Roma nepriims įsipareigojimų, dėl kurių tariamasi be ES mandato. Ji paragino paskirti bendrą blokui atstovaujantį asmenį.
Prezidentas netiki Rusijos ketinimų nuoširdumu
G. Nausėda atmetė galimybę, kad Rusija derybose dalyvaus sąžiningai. Jo vertinimu, rusai tik sudarys derybų regimybę, tačiau iš tikrųjų jais pasitikėti negalima.
Prezidentas „WELT“ teigė, kad Rusija pateiks reikalavimus, kuriuos Ukraina nuo pat pradžių laikys nepriimtinais. Tokiu būdu, pasak jo, Maskva sąmoningai sudarys sąlygas vadinamosioms deryboms žlugti.
G. Nausėda taip pat sakė tikįs, kad Ukraina išgyvens šią žiemą. Jei taip nutiks, 2027 m. esą padidės tikimybė pradėti rimtas derybas, tačiau anksčiau jų prezidentas nesitiki.
Jo teigimu, žiemą Rusija ir toliau mėgins spausti Ukrainą, rengdama oro smūgius prieš jos miestus.
Karo metu Rusijos dronai ir raketos smogia Kyjivo energetikos infrastruktūrai. Okupantai taip siekia priversti Ukrainą pasiduoti, sudarydami nepakeliamas sąlygas šalčiams.
Dėl šios priežasties, pabrėžė Lietuvos prezidentas, būtina tęsti karinę paramą Ukrainai, ypač tiekti oro gynybos įrangą, ir kartu padėti atkurti jos energetikos infrastruktūrą.
Kremliui gyventojų gerovė esą nėra svarbiausia
G. Nausėda prognozavo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tęs karą tol, kol turės tam pakankamai išteklių. Nors Rusijos ekonominė padėtis blogėja, Kremliui, pasak prezidento, mažai rūpi šalies gyventojų gyvenimo lygis.
Lietuvos vadovas taip pat sumenkino JAV pagalbą Rusijai po to, kai Donaldas Trumpas, siekdamas prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus mažinti degalų kainas, atšaukė sankcijas ir iš Maskvos įsigijo dyzelino. Tokie veiksmai, kaip rašoma, buvo palankūs V. Putinui.
G. Nausėda nurodė, kad kai kuriuos sprendimus, įskaitant dyzelino sandorį ar JAV pasirinkimą importuoti trąšas iš Baltarusijos, galima sieti su artėjančiais vidurio kadencijos rinkimais.
Prezidentas pripažino, kad svarbiausio Lietuvos sąjungininko veiksmus kartais sunku numatyti, todėl, jo teigimu, belieka stebėti tolesnius įvykius.