Nuosavas būstas daugeliui lietuvių tebėra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų. Tačiau jaunoms šeimoms ir savarankišką gyvenimą pradedantiems žmonėms dažnai tenka ne tik metų metus taupyti pradiniam įnašui, bet ir įvertinti, ar būsimos paskolos įmokos nesuvalgys didžiosios dalies pajamų.
Atlikta šešių Lietuvos miestų analizė parodė didžiulius būsto įperkamumo skirtumus. Tyrimas paremtas 2026 m. rugpjūčio UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos duomenimis ir Valstybės duomenų agentūros 2026 m. II ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ statistika.
Didmiesčiuose būsto kaina prilygsta daugelio metų pajamoms
Vilniaus centre ir Senamiestyje naujos statybos maždaug 30 kv. m vieno kambario butas su daline apdaila kainuoja nuo 150 tūkst. iki 255 tūkst. eurų. Tai sudaro apie 7–12 vidutinių metinių pajamų po mokesčių. Be to, įsigijus tokį būstą dar reikia skirti lėšų įrengimui, kuris gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų.
Sostinės gyvenamuosiuose rajonuose analogiškas naujos statybos butas kainuoja 87–114 tūkst. eurų, arba maždaug 4–5 vidutines metines vilniečio pajamas. Senos statybos vieno kambario būstą galima rasti nuo 58,5 tūkst. eurų – tai prilygsta maždaug trejų metų pajamoms.
Kaune tokio buto kaina miesto centre ar Senamiestyje siekia 105–132 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 96–126 tūkst. eurų. Šiauliuose ir Panevėžyje naujos statybos būstas centre kainuoja 69–87 tūkst. eurų, o senos statybos butas – vos 2–3 metines pajamas. Druskininkuose naujas vieno kambario butas centre atsieina 80–96 tūkst. eurų, todėl pagal santykį su pajamomis šis miestas labiau primena didmiesčius.
Pradinis įnašas tampa didžiausiu išbandymu
Nuo rugpjūčio 1 d. pirmąjį būstą įsigyjantiems žmonėms taikomas mažesnis minimalus pradinis įnašas – 10 proc. vietoje 15 proc. Vis dėlto Vilniaus centre, kas mėnesį atidedant dešimtadalį atlyginimo, tokiai sumai sukaupti prireiktų 7–12 metų. Sostinės gyvenamuosiuose rajonuose taupymas truktų 4–5 metus.
Skirtumai tarp miestų itin ryškūs: už vieno kambario naujos statybos butą Vilniaus centre sumokėtų pinigų kai kuriuose regionų miestuose pakaktų dviem ar net trims panašiems būstams įsigyti. Todėl būsto įperkamumą lemia ne tik pajamos ar pats butas, bet ir jo vieta.
Kėdainiai nustebino: aukšti atlyginimai ir gerokai mažesnės būsto kainos
„Rinkos aikštės“ atlikta analizė, kurioje pritaikyta banko skaičiavimo metodika ir įvertinti Valstybės duomenų agentūros bei aruodas.lt duomenys, išryškino Kėdainių pranašumą.
Kėdainiai yra stiprus pramonės centras ir pagal vidutinį darbo užmokestį užima 5-ąją vietą Lietuvoje. 2026 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis mieste siekė 2 491,1 euro „ant popieriaus“ ir 1 525 eurus „į rankas“. Vidutinės metinės kėdainiečio pajamos sudarė 18 300 eurų.
Pagal atlyginimus Kėdainius lenkia tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Kauno rajonas. Tačiau būsto kainos čia išlieka regiono lygio. Be to, Kėdainių rajono savivaldybė jaunoms šeimoms skirs 10 proc. būsto kredito sumos. Remiamas kreditas negali viršyti 87 tūkst. eurų, todėl didžiausia galima parama vienai šeimai siekia 8,7 tūkst. eurų.
Kėdainiuose senos statybos vieno kambario butą galima įsigyti už 12–54 tūkst. eurų. Tai sudaro nuo 0,7 iki 2–3 vidutinių metinių vietos gyventojo pajamų. Norint sukaupti 10 proc. pradinį įnašą, kas mėnesį atidedant dešimtadalį algos, prireiktų vos 1–2 metų.
Norint gauti paskolą standartiniam 35 tūkst. eurų vertės butui, pakaktų uždirbti nuo 400 eurų per mėnesį „į rankas“. Tiesa, daugeliui aruodas.lt skelbiamų butų reikalingas kapitalinis remontas, nors pasitaiko ir tokių, kuriuose galima gyventi iš karto, o būstą remontuoti palaipsniui.
Šeimos būstas Kėdainiuose kainuoja kelis kartus mažiau
Augant šeimai, vieno kambario buto dažniausiai nebeužtenka. Tačiau didmiesčiuose net dviejų kambarių būstas daugeliui tampa sunkiai įperkamas. Vilniuje 50 kv. m dviejų kambarių senos statybos butas gyvenamajame rajone kainuoja 89,5–152,5 tūkst. eurų, arba 4–7 vidutines metines vilniečio pajamas.
Kaune ir Klaipėdoje toks būstas kainuoja 3–7 metines pajamas, Šiauliuose ir Panevėžyje – 3–5. Naujos statybos dviejų kambarių butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia 135–180 tūkst. eurų Vilniuje, 125–160 tūkst. eurų Kaune ir Klaipėdoje, 95–115 tūkst. eurų Šiauliuose bei Panevėžyje.
Kėdainiuose dviejų kambarių senos statybos butas gyvenamajame rajone vidutiniškai kainuoja apie 50 tūkst. eurų – maždaug 2,7 vidutinių metinių vietos gyventojo pajamų. Paskolai tokiam būstui gauti pakaktų 510 eurų mėnesinių pajamų.
Visiškai įrengtas naujos statybos dviejų kambarių butas, kainuojantis apie 115 tūkst. eurų, prilygsta kiek daugiau nei šešerioms kėdainiečio metinėms pajamoms. Paskolai gauti reikėtų maždaug 1 170 eurų mėnesio pajamų – gerokai mažiau nei siekia Kėdainių vidutinis darbo užmokestis.
Už Vilniaus vieno kambario buto kainą Kėdainiuose galima rasti erdvų būstą
Trijų kambarių būstas Vilniuje senos statybos rinkoje kainuoja 107–182 tūkst. eurų, o naujos statybos – 166–218 tūkst. eurų. Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos tokio tipo butai kainuoja 150–198 tūkst. eurų, o jų kaina sudaro 7–10 vidutinių metinių pajamų.
Kėdainiuose pasirinkimas gerokai platesnis. Suremontuotą trijų kambarių būstą priemiestyje galima įsigyti už maždaug 70 tūkst. eurų – tai apie 4 metines pajamas. Prabangos ieškantiems visiškai įrengtas erdvus butas Didžiojoje gatvėje, Kėdainių Senamiestyje, kainuoja apie 159 tūkst. eurų. Jo kaina prilygsta beveik 9 metinėms kėdainiečio pajamoms, o paskolai reikėtų maždaug 1 600 eurų mėnesio pajamų.
Už panašią sumą Vilniuje galima įsigyti tik 30 kv. m butą su daline apdaila centre arba dviejų kambarių senos statybos būstą gyvenamajame rajone, kuriam reikalingas kapitalinis remontas.
Būsto kainos gali ir toliau augti
Lietuvos banko 2026 m. II ketvirčio bankų apklausa parodė, kad finansų sektorius tikisi būsto kainų augimo tiek naujos, tiek senos statybos segmente.
Būsto įperkamumą lemia ne vien pajamų dydis. Didelę reikšmę turi ir pasirinkta gyvenamoji vieta, nes skirtumas tarp miesto centro ir gyvenamųjų rajonų kartais būna didesnis nei tarp skirtingų Lietuvos miestų. Planuojant pirkinį svarbu įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir ilgalaikį finansinį stabilumą.
Kėdainių pavyzdys rodo, kad didesnis būsto įperkamumas nebūtinai susijęs su mažomis algomis. Miestas, pagal darbo užmokestį esantis penktoje vietoje Lietuvoje, siūlo derinį, kurio didmiesčiuose dažnai trūksta: santykinai aukštas pajamas ir gerokai prieinamesnį nekilnojamąjį turtą.