Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kraujagyslių operacijoms pasitelkiama Lietuvoje sukurta robotinė sistema, kurios vertė – daugiau kaip milijonas eurų. Pacientų kraujagyslių intervencijas čia jau atlieka robotas, o chirurgas procedūros metu prie operacinio stalo nestovi – iš gretimos patalpos valdo įrenginį, tiksliai atkartojantį jo judesius.
Algirdą operavo robotinė sistema
Beveik 80 metų sulauksiantis Algirdas prieš procedūrą dar neprarado humoro jausmo. Tačiau kelerius metus vyrui buvo vis sunkiau vaikščioti. Dėl smarkiai susiaurėjusių klubinių arterijų kojas pradėdavo skaudėti jau po nedidelio atstumo.
Algirdas pasakojo beveik visai negalintis paeiti: nueidavęs nedaug turėdavo sustoti. Ši būklė vadinama protarpiniu šlubavimu.
Šįkart Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jo operacijai buvo pasitelkta robotinė sistema. Naujos technologijos pacientas nesibaimino ir pabrėžė, kad pažanga reikalinga, tačiau sprendimus operacinėje vis tiek priima žmogus.
Medikų teigimu, robotas šiuo metu daugiausia naudojamas kojų arterijų susiaurėjimams gydyti. Vis dėlto sistemos kūrėjai numato ją pritaikyti ir kitoms sritims. Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė sakė, kad ateityje kalbama ir apie galvos smegenų kraujotaką bei kitas anatomines sritis.
Chirurgo judesius robotas atkartoja milimetro tikslumu
Prieš procedūrą medikai į robotą sudeda reikalingus instrumentus ir juos prijungia prie sistemos. Vėliau operacinę jie gali palikti, todėl chirurgas ir slaugytojos negauna rentgeno spinduliuotės bei gali dirbti be apsauginių šarvų, aiškino techninių operacijų vadovas Linas Tiškus.
Chirurgas Tomas Baltrūnas operaciją atlieka prie valdymo pulto gretimoje patalpoje. Pacientą jis stebi per vaizdo kamerą, o jo atliekami judesiai realiuoju laiku perduodami prie paciento esančiam robotui.
Įrenginys kraujagyslėse tiksliai valdo kateterius: chirurgo rankos judesiai paciento kūne atkuriami mažesne amplitude. Prireikus robotas į reikiamą vietą nuveda stentą ar balioną ir padeda išplėsti kraujagyslę.
Procedūra gali trukti nuo maždaug 20 minučių iki kelių valandų – trukmė priklauso nuo operacijos sudėtingumo. Daugiau kaip milijoną eurų kainavusi sistema buvo testuojama kelerius metus. Pasak Lino Tiškaus, bandymai atlikti su gyvūnais Paryžiuje, o su žmonių kūnais – Škotijoje.
Po procedūros pacientas namo gali grįžti jau kitą dieną
Jeigu nekyla komplikacijų, pacientas po tokios intervencijos gali būti išleistas gydytis namuose jau kitą dieną. Po įprastos kraujagyslių operacijos sveikimas gali trukti iki 10 dienų ar ilgiau, nes atliekami pjūviai, kuriems reikia daugiau laiko sugyti.
Algirdo procedūra baigėsi maždaug po 20 minučių. Į palatą grįžęs vyras šypsojosi ir sakė viską puikiai matęs ekrane – vaizdas jam priminė anatomijos vadovėlį.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, naudojant šią robotinę sistemą, jau atlikta daugiau kaip 10 operacijų.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.