Kitąmet mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 7,56 proc. Tam 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 245 mln. eurų. Tačiau pedagogų profesinės sąjungos šį planą vertina skirtingai: viena ragina vykdyti su Vyriausybe pasirašytus įsipareigojimus, o kita siekia didesnio atlyginimų augimo.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius teigia, kad keturių profesinių sąjungų pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje mokytojų atlyginimų didinimas numatytas iki 2028 metų. Jo vertinimu, parengtame biudžeto projekte šių įsipareigojimų laikomasi.
A. Jurgelevičiaus teigimu, susitarime nustatyti konkretūs atlyginimų didinimo dydžiai ir tvarka, todėl LŠMPS neprisideda prie reikalavimų algas kelti labiau.
Jis pripažino, kad ir pats norėtų didesnio atlyginimų augimo, tačiau pabrėžė skirtumą tarp darbuotojų lūkesčių ir realių valstybės galimybių.
LŠMPS vadovo pavaduotojas taip pat sakė, kad susitarimas buvo rengiamas įvertinus mokytojų poreikius, šalies finansines galimybes ir kitų profesijų darbuotojų lūkesčius. Kartu jis kritikavo kitą profesinę sąjungą, kuri, jo vertinimu, kasmet siekia iš naujo persvarstyti jau suderintus įsipareigojimus.
LŠDPS reikalauja algas kelti bent 10 proc.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mano, kad numatytas 7,56 proc. atlyginimų didinimas neatitinka principo, jog mokytojų darbo užmokestis turi augti sparčiau nei šalies vidurkis.
Pasak A. Navicko, praėjusiais metais darbo užmokestis Lietuvoje kilo 9,5 proc., o mokytojų atlyginimai padidėjo iki 8 proc. Todėl LŠDPS kitąmet siekia ne mažesnio kaip 10 proc. pedagogų algų augimo.
Profesinės sąjungos vadovo teigimu, toks didinimas leistų užtikrinti mokytojų atlyginimų progresą, kad jie augtų greičiau nei šalies vidurkis. Taip pat būtų siekiama ilgalaikio tikslo – kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui, o mokytojų darbo užmokestis būtų bent 30 proc. didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.
A. Navickas teigė, kad LŠDPS raštu buvo informavusi ministeriją apie savo nuogąstavimus, tačiau gavo atsakymą, jog didesniam atlyginimų kėlimui galimybių nėra. Jo manymu, valstybė, atsižvelgdama į prioritetus, galėtų ieškoti papildomų lėšų. Kadangi kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, dėl atlyginimų didinimo, pasak jo, dar galima derėtis.
Po susitikimo kreipsis į premjerą
Po trečiadienį vykusio LŠDPS susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais A. Navickas paskelbė, kad susitarti nepavyko.
Jo teigimu, ministerija į profesinės sąjungos argumentus iš esmės neatsižvelgė ir tik formaliai pateikė atsakymą, nesiekdama rasti kompromiso.
Dabar LŠDPS ketina prašyti premjero Mindaugo Sinkevičiaus pagalbos ieškant sprendimo. A. Navickas pabrėžė, kad tolesni profesinės sąjungos veiksmai priklausys nuo derybų rezultatų.
Diskusijos dėl algų kyla ir tarp pareigūnų
Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams didinti numatyta 245,1 mln. eurų. Vidutinis darbo užmokesčio augimas siektų 7,56 proc.
Statutinių pareigūnų algas planuojama kelti vidutiniškai 7,5 proc., tam numatant 45 mln. eurų. Kultūros darbuotojų atlyginimams didinti taip pat numatytas 7,5 proc. augimas, o tam būtų skirta 21,8 mln. eurų. Kai kurios pareigūnų profesinės sąjungos teigia, kad toks didinimas yra mažesnis, nei tikėtasi, ir neatmeta protestų galimybės.
Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatomas 2,5 proc. bazinis atlyginimų augimas, kuriam planuojama skirti 73,8 mln. eurų.
Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto deficitas sudarys 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viršytų fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias euro zonos valstybių metinis pajamų ir išlaidų skirtumas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos jau ne kartą sukėlė profesinių sąjungų protestus. 2018 metais beveik du mėnesius streikavo apie 3,7 tūkst. mokytojų. Dalis pedagogų buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministeriją ir ten pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 metais LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.