Serbijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kuriuose prezidento poste beveik dvi kadencijas dirbusiam populistui Aleksandrui Vučičiui rimtą iššūkį meta beveik dvejus metus prieš jo valdžią protestavęs studentų judėjimas.
Rinkimuose gali dalyvauti 6,4 mln. Serbijos rinkėjų. Jie renkasi iš 18 politinių jėgų, siekiančių laimėti vietas 250 narių parlamente.
Pagrindinė kova vyksta tarp A. Vučičiaus vadovaujamos dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) ir jaunimo remiamo „Studentų sąrašo“.
Apklausos rodo, kad abiejų pagrindinių varžovų palaikymas yra panašus, todėl rinkimų baigtį prognozuoti itin sudėtinga. Tikimasi didelio aktyvumo, galinčio lemti tai, kad nemaža dalis mažesnių partijų neįveiks 3 proc. rinkimų slenksčio, būtino patekti į parlamentą.
Anksčiau A. Vučičiui pavykdavo įveikti susiskaldžiusią opoziciją, tačiau vadovo neturintis studentų judėjimas tapo rimtu varžovu. Jis susilpnino A. Vučičiaus pozicijas taip, kaip niekam kitam nepavyko per 14 metų nuo jo partijos atėjimo į valdžią.
Studentų pergalė galėtų būti reikšminga ne tik Serbijai. Ji veikiausiai sulauktų dėmesio ir už šalies ribų, nes jaunimo bei studentų protestai vyksta įvairiose Europos valstybėse.
Rinkimų eigą stebi Europos Sąjunga
Serbijoje ankstesnius rinkimus lydėjo pranešimai apie pažeidimus, todėl Europos Sąjunga atidžiai stebi balsavimą šioje į Bendriją pretenduojančioje šalyje.
Tarptautiniai ir vietos rinkimų stebėtojai jau išreiškė susirūpinimą dėl kampanijos saugumo bei sąžiningumo. Kampanijos laikotarpiu būta sulaikymų, valdžia beveik visiškai kontroliavo žiniasklaidą, taip pat pranešta apie aktyvistų sekimą ir prieš juos nukreiptas kibernetines atakas.
Per šių metų pradžioje 10 Serbijos savivaldybių vykusius vietos rinkimus buvo smurtaujama prieš žurnalistus ir aktyvistus. Po 2023 m. parlamento rinkimų opozicija rengė protestus, tvirtindama, kad balsavimas buvo suklastotas.
A. Vučičius taikosi į premjero postą
Jei daugiausia balsų gaus SNS, A. Vučičius taps ministru pirmininku. Prezidento pareigų jis atsisakė praėjusį mėnesį, kad galėtų vadovauti partijai rinkimuose.
Populistų palaikymas sumažėjo po tragedijos, kai prieš dvejus metus Serbijos šiaurėje sugriuvus betoninei geležinkelio stoties stoginei žuvo 16 žmonių. Nelaimė išprovokavo jaunimo protestus, kuriuose buvo reikalaujama nustatyti atsakingus asmenis ir užtikrinti teisingumą aukoms.
Protestai taip pat atspindėjo plačiai paplitusius kaltinimus aukšto lygio korupcija ir savų protegavimu. Demonstrantai teigė, kad korupcija lėmė aplaidumą renovuojant Novi Sado geležinkelio stotį ir galiausiai prisidėjo prie stoginės griūties.
Vis dėlto A. Vučičių teberemia nemaža dalis rinkėjų. Jo šalininkai mano, kad jis yra sumanus lyderis, galintis vadovauti šaliai pasaulinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tokį jo įvaizdį nuosekliai stiprino pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
Studentų judėjimas pateikė neįprastą rinkimų modelį
Neseniai įkurtas „Studentų sąrašas“ išsiskiria iš kitų Serbijos politinių organizacijų. Judėjimą subūrė universitetų studentai, tačiau nė vienas iš jų nėra įrašytas į kandidatų sąrašą. Vietoje studentų rinkimuose dalyvauja mažai žinomi ekspertai, sportininkai, ūkininkai ir menininkai.
Tokiu būdu siekta pasipriešinti vienasmeniam A. Vučičiaus valdymui ir sustiprinti bendruomeniškumo bei solidarumo jausmą. Kampanijos šūkiu „Mes žinome, kaip“ judėjimas žadėjo, kad pasikeitus valdžiai ekonomika ir demokratija bus atkurtos nesivadovaujant partiniais interesais.
Studentų energija patraukė rinkėjus, nusivylusius vietos politikais. Valdžiai palanki žiniasklaida studentus juodino, tačiau jie keliavo po šalį dviračiais ir pėsčiomis, siekdami pasiekti kaimo vietovių gyventojus, tarp kurių A. Vučičius tradiciškai turi stiprų palaikymą.
Rezultatas gali būti ginčijamas
Rinkimų apklausos pateikia skirtingus duomenis, o abi stovyklos tvirtina esančios priekyje. Kai kurie analitikai baiminasi nestabilumo po balsavimo, ypač jei pagrindinius varžovus skirs nedidelis balsų skirtumas.
A. Vučičius yra pareiškęs, kad jo partija pripažintų pralaimėjimą. Tačiau jis taip pat perspėjo, jog SNS laimėjus ir prasidėjus protestams, kuriuose būtų teigiama, kad rinkimai suklastoti, demonstracijos būtų nedelsiant numalšintos.
Valstybinė rinkimų komisija oficialių rezultatų neturėtų paskelbti anksčiau nei pirmadienį.
Konfliktus stebinčios organizacijos ACLED Rytų Europos analitikė Magda Anastasijevič teigė, kad pastaruoju metu Serbijoje daugėja su rinkimais susijusio smurto. Pasak jos, jis gali dar labiau išaugti, ypač tuo atveju, jei rinkimų rezultatai būtų ginčijami.