Įspėjimai apie oro pavojų, danguje pastebimi dronai ir juos sunaikinti kylantys naikintuvai Lietuvos gyventojams tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tačiau kas vyksta priėmus sprendimą numušti oro erdvėje esantį objektą, kas nutinka jo liekanoms ir kokių pavojų gali slypėti nuolaužose?
Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis. Jis paaiškino, kaip vykdoma drono sunaikinimo operacija, ką teoriškai galima aptikti jo viduje ir kodėl gyventojai neturėtų artintis prie nukritusių dalių.
Pirmiausia objektą reikia aptikti ir atpažinti
Anot D. Antanaičio, prieš imantis bet kokių veiksmų būtina nustatyti, kad ore apskritai yra tam tikras objektas. Vėliau jis identifikuojamas – tai gali būti parasparnis, didelis paukštis, balionas arba, kaip pastaruoju metu pasitaiko dažniau, dronas.
Taip pat vertinama, ar objektas kelia grėsmę. Ekspertas pabrėžė, kad ne kiekvieną taikinį būtina numušti. Kaip pavyzdį jis pateikė Izraelio oro gynybos sistemą „Iron Dome“: jei nustatoma, kad taikinys nukris neapgyvendintoje teritorijoje, sistema gali jo nesunaikinti.
Jeigu identifikuojama, kad ore esantis objektas gali kelti pavojų žmonėms, priimamas sprendimas jį sunaikinti. Tam gali būti naudojamos nuo žemės paleidžiamos oro gynybos raketos arba naikintuvas.
Pasirinkus naikintuvą, taikinys užfiksuojamas pagal radaro duomenis arba šilumos pėdsaką. Tuomet paleista raketa seka objektą ir jį sunaikina.
Po smūgio drono ar kito taikinio dalys dėl gravitacijos pradeda kristi ant žemės. Jei tarp jų yra nesprogusių sprogmenų ar kitų užtaisų, jie gali detonuoti kritimo metu arba jau nukritę.
Nuolaužos nebūtinai reiškia, kad pavojus praėjo
D. Antanaitis pabrėžė, kad numuštas dronas ne visada tampa visiškai nepavojingas. Gyventojams rekomenduojama prie nuolaužų neiti dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, dideliu greičiu krentančios dalys gali apgadinti turtą, sužeisti žmogų ar net kelti grėsmę jo gyvybei. Be to, teritorija gali būti užteršta drono liekanomis, o iš anksto nežinoma, ar jose nėra cheminių arba radioaktyvių medžiagų.
Dar viena grėsmė – ant žemės galintys sprogti įvairūs sprogmenys ar šaudmenys.
Ekspertas teigė, kad vien skrydžio metu neįmanoma nustatyti, kas tiksliai yra drono viduje. Net ir žinant jo klasę ar pavadinimą, tai neatskleidžia, kokį krovinį jis gabena.
D. Antanaitis kaip pavyzdį paminėjo droną „Gerbera“, kuris iš pradžių buvo skirtas oro gynybos sistemoms klaidinti arba perkrauti, tačiau vėliau pradėtas naudoti su nedideliu, o dar vėliau – ir didesniu sprogmenų kiekiu.
Todėl, pasak eksperto, negalima atmesti galimybės, kad nuolaužose yra sprogmenų, cheminių ar radioaktyvių medžiagų. Artindamasis prie jų žmogus rizikuoja ne tik sveikata ar gyvybe, bet ir gali sutrukdyti tolesniam tyrimui, kuriuo siekiama nustatyti drono tipą, jo programinę įrangą bei kitas aplinkybes.