Atvėsus orams rankų ir kojų šalimas dažnai tėra įprasta organizmo reakcija. Vis dėlto jeigu galūnės išlieka šaltos net šiltoje patalpoje arba problema nuolat kartojasi, tai gali signalizuoti sveikatos sutrikimus.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė pabrėžia, kad svarbu atskirti natūralią organizmo reakciją į šaltį nuo nuolatinio ar nuo oro sąlygų nepriklausančio galūnių šalimo.
Šalimas ne visada yra tik šalčio pasekmė
Šaltu metu organizmas siekia išsaugoti šilumą ir apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, todėl į rankų bei kojų pirštus patenka mažiau kraujo. Dėl to jie gali atšalti ir pakeisti spalvą.
Šaltoje aplinkoje smulkiosios kraujagyslės susitraukia ir spazmuoja – tai vadinama vazokonstrikcija. Pirštai gali pabąlti ar pamėlynuoti, tačiau patekus į šiltesnę vietą kraujagyslių spazmas turėtų praeiti, spalva sugrįžti, o galūnės – sušilti.
Jeigu taip nenutinka arba galūnės šąla nepriklausomai nuo temperatūros, reikėtų ieškoti priežasties. Tokį pojūtį gali lemti kraujotakos sutrikimai, nervų sistemos problemos ar kiti organizmo veiklos pokyčiai.
Pasak I. Valužytės, galimos priežastys apima neurologinius sutrikimus, stuburo problemas ir didelį stresą. Todėl būtina tiksli diferencinė diagnostika, nes kai kuriais atvejais galūnių šalimas gali būti grėsmingos būklės požymis.
Kokios ligos gali lemti šąlančias galūnes?
Viena iš galimų priežasčių – periferinių arterijų liga. Dėl arterijų susiaurėjimo ar užsikimšimo į galūnes patenka mažiau kraujo. Tačiau vien šalimo pojūčio nepakanka diagnozei nustatyti.
Kraujagyslių chirurgė pirmiausia įvertina kraujotaką. Jei reikiamose vietose aptinkama arterijų pulsacija, periferinių arterijų ligos tikimybė mažėja ir ieškoma kitų negalavimų priežasčių.
Galūnės gali šalti ir dėl sumažėjusios skydliaukės funkcijos. Kai trūksta skydliaukės hormonų, lėtėja medžiagų apykaita, todėl žmogus tampa jautresnis šalčiui. Tarp kitų galimų priežasčių specialistė įvardija mažakraujystę, žemą kraujospūdį, stuburo patologijas – juosmeninės ar kaklinės dalies pakitimus, galinčius traumuoti nervo šaknelę, – bei cukrinį diabetą.
Nuo šalimo iki gangrenos: kada delsti pavojinga?
Kraujotakos ligos neretai progresuoja palaipsniui, todėl pradiniai požymiai gali neatrodyti rimti. Iš pradžių galūnė būna šaltesnė, pabąla ar pamėlynuoja, o ją nuleidus gali parausti. Vėliau gali atsirasti skausmas net ilsintis, žaizdos ir galiausiai gangrena.
Gangrena reiškia audinių žūtį dėl itin sutrikusios kraujotakos. Pažengus ligai gali prireikti chirurginio gydymo, o kai kuriais atvejais nepavyksta išsaugoti pažeistos galūnės dalies. Todėl konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei šalimas pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais.
Pirštų spalvos kaita gali reikšti Reino sindromą
Pasikartojantys pirštų spalvos pokyčiai, kuriuos sukelia šaltis ar stresas, gali būti susiję ne su periferinių arterijų liga, o su Reino sindromu. Šios būklės metu pirštų kraujagyslės pernelyg susitraukia ir laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas.
Reino sindromui būdingi tipiniai pirštų spalvos pokyčiai. Anksti pradėtas medikamentinis gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Vis dėlto sunkiais atvejais gali išsivystyti rankų pirštų gangrena, dėl kurios prireikia chirurginės pagalbos ar amputacijos.
Kodėl dažniau kreipiasi jaunesnės moterys?
Su šąlančiomis galūnėmis susiduria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau jaunesnių pacientų grupėje gydytoja dažniau mato moteris. Vyresniame amžiuje dėl kraujotakos sutrikimų kreipiasi abiejų lyčių pacientai.
Jaunos moterys dažnai turi žemą kraujospūdį ir mažesnį hemoglobino kiekį. Periferinių arterijų ligos rizika vyresniame amžiuje didėja, ypač rūkant ar sergant cukriniu diabetu. Moterims ši liga dažniau nustatoma nuo 50 metų, vyrams – nuo 60 metų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu rankos ar kojos neįšyla sušilus, šalimas kartojasi arba pakinta pirštų spalva, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją. Atsižvelgęs į simptomus ir bendrą sveikatos būklę, jis gali skirti kraujo tyrimus, patikrinti skydliaukės veiklą ar rekomenduoti išsamesnius kraujotakos tyrimus.
Staiga atšalusi, išblyškusi ar pamėlynavusi galūnė, ypač jei kartu jaučiamas stiprus skausmas, tirpimas ar silpnumas, gali rodyti ūmų kraujotakos sutrikimą. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba.