Pirmasis ryškesnis žiemos signalas Lietuvą gali pasiekti jau antrąją lapkričio savaitę. Naujausias amerikiečių GFS modelio skaičiavimas rodo, kad lapkričio 12 dieną didelėje šalies dalyje galėtų susidaryti sniego danga, o kai kur jos storis siektų apie 5–7 centimetrus. Vis dėlto tokio ilgo laikotarpio prognozės dar gali smarkiai keistis.
Lenkijos orų portalas „TwojaPogoda.pl“ skelbia apie galimą žiemiškų sąlygų sugrįžimą Vidurio ir Rytų Europoje. Pagal spalio 30 dienos GFS skaičiavimus, pirmoji didesnė sniego danga maždaug lapkričio 11–12 dieną gali pasirodyti dalyje Lenkijos.
Žemėlapyje matyti, kad šaltukas ir sniegas gali neapsiriboti Lenkija – tokios sąlygos numatomos ir Lietuvoje, Latvijoje bei kitose regiono valstybėse. Tai reikštų, kad pirmasis didesnis šaltojo sezono epizodas galėtų apimti nemažą Baltijos regiono dalį.
Kuriuose Lietuvos rajonuose sniego gali būti daugiausia?
Spalio 30 dieną sudarytas GFS žemėlapis, prognozuojantis situaciją lapkričio 12-osios 8 valandą Lietuvos laiku, sniego dangą numato didžiojoje šalies dalyje.
Daugelyje rajonų jos storis, pagal žemėlapyje pateiktus duomenis, galėtų siekti apie 2–5 centimetrus. Kai kur modelis rodo ir 5–7 centimetrų sniego sluoksnį.
Tačiau tai nėra konkrečių miestų ar savivaldybių tiksli prognozė. Pateikti skaičiai yra tik vieno modelio skaičiavimo rezultatas, todėl ateityje gali pasikeisti.
Taip pat svarbu, kad žemėlapyje nurodomas galimas ant žemės susidariusios sniego dangos storis, o ne per vieną parą iškrisiančių kritulių kiekis. Todėl iš jo negalima spręsti, kada tiksliai prasidės snygis ar kiek sniego iškris konkrečią dieną.
Šaltas oras iš rytų gali pasiekti Baltijos šalis
Lenkijos meteorologai pastebi, kad į rytus ir šiaurę nuo Lenkijos sąlygos tampa vis labiau žiemiškos.
Europinėje Rusijos dalyje vietomis oro temperatūra jau nukrenta iki 10 laipsnių šalčio. Sibire fiksuojami dar didesni šalčiai: Jakutijoje pastarosiomis naktimis kai kur buvo apie 30 laipsnių šalčio, o sniego danga vietomis siekia maždaug pusę metro.
Vis dėlto vien šaltų oro masių susikaupimo rytiniuose regionuose nepakanka, kad žiema pasiektų Lietuvą ar Lenkiją.
Esminę reikšmę turės atmosferos cirkuliacija – aukštojo ir žemojo slėgio sričių išsidėstymas, vėjų kryptys bei oro masių judėjimas. Jei susidarytų sąlygos šaltam orui plūsti iš šiaurės ar rytų, temperatūra Baltijos regione galėtų greitai kristi. Kartu su krituliais tai sudarytų prielaidas sniegui iškristi ir žemumose.
Lapkričio pradžioje žiemiški orai dar neturėtų įsitvirtinti
„TwojaPogoda.pl“ nurodo, kad artimiausiu metu Lenkijos orus veiks aukšto slėgio sritis, apimanti Britų salas ir Šiaurės jūrą.
Dėl jos prognozuojami nepastoviai debesuoti, tačiau daugiausia sausi orai. Kai kur gali tvyroti tirštas rūkas, o matomumas sumažėti iki 100 metrų.
Lenkijoje naktimis numatoma maždaug 0–5 laipsnių šiluma, vietomis galimas nedidelis šaltukas. Dienomis temperatūra turėtų siekti apie 7–10 laipsnių šilumos.
Lenkijos meteorologų vertinimu, iki lapkričio 8 dienos didžiojoje šalies dalyje sniego dar neturėtų būti. Žiemiškos sąlygos tuo metu labiausiai tikėtinos aukštai kalnuose.
Tačiau ši prognozė skirta Lenkijai, todėl jos temperatūros ir kritulių rodiklių negalima tiesiogiai taikyti Lietuvos miestams.
Didžiausias pokytis galimas apie lapkričio 9–12 dieną
Lenkijos orų portalo analizuojami modeliai leidžia manyti, kad kai kuriuose regionuose pirmieji žiemiški krituliai gali pasirodyti nuo lapkričio 9 dienos.
Iš pradžių sniegas būtų negausus ir kristų tik vietomis. Ryškesnio žiemiško epizodo tikimasi apie lapkričio 11–12 dieną.
Pagal vieną GFS scenarijų sniegas galėtų apimti maždaug pusę Lenkijos teritorijos, o kai kur temperatūra nukristų žemiau 5 laipsnių šalčio.
Tas pats modelio skaičiavimas rodo galimą sniego dangos išplitimą ir į Baltijos šalis. Todėl antrąją lapkričio savaitę žiemiškų orų tikimybė gali padidėti ir Lietuvoje.
Kol kas neaišku, ar sniegas išsilaikytų ilgesnį laiką, ar greitai ištirptų. Tai priklausys nuo oro temperatūros, žemės paviršiaus būklės ir tolesnės orų raidos.
Kiek patikimas šis scenarijus?
GFS yra vienas plačiausiai naudojamų pasaulinių skaitmeninių orų prognozavimo modelių, tačiau daugiau nei savaitės laikotarpio rezultatai pasižymi nemažu neapibrėžtumu.
Pirmojo sniego datą ypač sunku numatyti, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Net vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali lemti, ar konkrečioje vietovėje lis, kris šlapdriba, ar snigs.
Sniego dangos susidarymą lemia ne tik kritulių kiekis, bet ir tai, kaip greitai sniegas tirpsta.
Dėl šios priežasties spalio 30 dienos modelio skaičiavimas dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad lapkričio 12-ąją Lietuvoje tikrai bus sniego.
Artimiausiomis dienomis prognozė gali keistis: žiemiškas epizodas gali vėliau prasidėti, susilpnėti arba visai nepasitvirtinti. Vis dėlto dabartinis scenarijus rodo, kad antrąją lapkričio savaitę verta atidžiau sekti orų naujienas, ypač tiems, kurie planuoja ilgesnes keliones automobiliu.
Šaltiniai – „TwojaPogoda.pl“, GFS modelio prognozė, paskelbta „WXCharts“ (2026 m. spalio 30 d., 06 UTC skaičiavimas).