Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Geras regėjimas dar nereiškia sveikų akių: pavojingos ligos gali ilgai neįspėti

Spalio 8-ąją minima Pasaulinė regėjimo diena Lietuvos optometrininkų asociacija primena neatidėlioti akių patikros iki tol, kol regėjimo sutrikimai pradės trukdyti kasdienybei. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje akies ir jos priedinių organų ligos diagnozuotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių.

Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė pabrėžia, kad gebėjimas aiškiai matyti savaime neįrodo, jog akys yra sveikos. Kai kurios ligos pradinėse stadijose gali nesukelti jokių žmogui pastebimų simptomų, todėl patikrą verta aptarti su specialistu dar nepablogėjus regėjimui.

Lietuvoje diagnozių – šimtai tūkstančių

Higienos instituto statistika rodo, kad 2025 metais glaukoma Lietuvoje nustatyta 103 332 žmonėms, senatvinė ir kitos kataraktos – 134 391 žmogui. Trumparegystė diagnozuota 128 742, o toliaregystė – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės (H53–H54) užregistruotos 65 892 žmonėms.

Šie skaičiai apima gydymo įstaigose užregistruotus regos sutrikimus, tačiau neįtraukia nenustatytų ligų. Kadangi vienam žmogui gali būti priskirtos kelios diagnozės, atskirų grupių duomenų sudėti negalima.

Vaidos Kačergienės teigimu, statistika pirmiausia atspindi žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičių. Vieniems svarbu gerai matyti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar dirbti. Todėl problemos reikšmę reikėtų vertinti ne vien pagal tai, kiek ji šiuo metu vargina, bet ir išsiaiškinti jos priežastį bei tai, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar būtini papildomi tyrimai.

Europoje nenustatyta milijonų glaukomos atvejų

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad Europos regione apie 90 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų arba yra akli. Tai sudaro maždaug 9 procentus regiono gyventojų.

2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad tarp 40 metų ir vyresnių Europos gyventojų glaukoma serga apie 12,3 milijono žmonių. Iš jų 6,9 milijono atvejų dar nėra diagnozuoti, vadinasi, nenustatyta lieka daugiau nei pusė ligos atvejų.

Glaukoma pažeidžia regos nervą. Dažniausia ligos forma gali ilgai progresuoti be pastebimų požymių, o jos sukeltas regėjimo pažeidimas yra negrįžtamas. Vis dėlto anksti nustačius ligą ir pradėjus gydymą galima išsaugoti likusį regėjimą. Dėl to ligą svarbu aptikti dar prieš žmogui pajuntant pokyčius.

Reikšminga ir trumparegystės problema. Nors trumpuoju laikotarpiu ji gali būti lengvai koreguojama, jos keliama rizika gerokai didesnė nei vien refrakcijos yda. Europoje trumparegystė jau vargina 227 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 m. ji bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.

Prie pamažu blogėjančio regėjimo galima priprasti

Regėjimas ne visada pasikeičia staiga. Žmonės gali pradėti skaityti tik ryškesnėje šviesoje, telefone didinti raides arba atsisakyti vairuoti sutemus. Tokie sprendimai palengvina kasdienybę, tačiau neatskleidžia, dėl kokios priežasties regėjimas pasikeitė.

Pasak V. Kačergienės, prie lėtai atsirandančių pokyčių galima priprasti ir juos laikyti normaliais. Akiniai gali padėti matyti ryškiau, tačiau vien jų parinkimas neatsako į visus klausimus apie akių sveikatą.

Reikalingų tyrimų pobūdį ir patikrų dažnumą lemia amžius, sveikatos būklė, šeimoje pasitaikiusios ligos bei kiti rizikos veiksniai. Įtarus akių ligą, žmogų turi įvertinti gydytojas oftalmologas. Optometrininkų, šeimos gydytojų ir oftalmologų bendradarbiavimas padeda laiku suteikti reikalingą pagalbą.

Per patikrą specialistui verta nurodyti, kada atsirado pokyčiai, kada jie labiausiai išryškėja ir ar šeimoje buvo akių ligų. Taip pat svarbu papasakoti apie bendrą sveikatos būklę. Ši informacija padeda parinkti tinkamus tyrimus ir numatyti tolesnę priežiūrą.

Vaikų regėjimą būtina stebėti nuolat

Trumparegystė neretai pradeda vystytis vaikystėje. Apie ją gali signalizuoti sunkumas matyti toliau esančius objektus, prisimerkimas arba akių nuovargis. Vaikai ne visada patys pasako, kad mato prasčiau, todėl tėvams svarbu pastebėti pasikeitusius įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.

JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko praleidžiantys lauke, rečiau tampa trumparegiais. Tačiau buvimas lauke neatstoja nei patikros, nei paskirtos regėjimo korekcijos. Nustačius trumparegystę, jos stebėjimo ir priežiūros planą reikėtų suderinti su specialistu.

V. Kačergienė atkreipia dėmesį, kad vaiko regėjimo patikra neturėtų apsiriboti vien pažymėjimo gavimu. Tėvai turėtų išsiaiškinti, ar regėjimas atitinka vaiko poreikius, ar reikalingi akiniai ir kada numatyta kita patikra. Jei rekomenduojami papildomi tyrimai, svarbu juos atlikti.

Akių priežiūra turi būti prieinama

Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina didinti optometrijos ir optikos specialistų reikšmę pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje, užtikrinti geresnį reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.

Taigi akių sveikatos klausimai turėtų būti sprendžiami ne tik individualiai, bet ir sveikatos sistemos mastu. Gyventojui būtina suprantama tvarka – nuo pirmojo kreipimosi iki reikalingų tyrimų ir gydymo. Specialistai turėtų veikti pagal savo kompetenciją, o pastebėjus galimos ligos požymius žmogus turi būti siunčiamas gydytojui oftalmologui.

Lietuvos optometrininkų asociacija siūlo diskutuoti, kaip veiksmingiau pasitelkti skirtingų sričių specialistų kompetencijas ir sudaryti sąlygas žmonėms pagalbą gauti arčiau namų. Reguliarios patikros, aiški informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas turėtų tapti įprasta akių priežiūros dalimi.

Asociacijos prezidentės teigimu, žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokios pagalbos tikėtis ir kokių veiksmų imtis toliau. Regėjimas turi įtakos mokymuisi, darbui ir savarankiškumui, todėl akių priežiūra turėtų būti prieinama ir tuomet, kai ryškių sutrikimų dar nejaučiama.

Asociacija ragina Pasaulinę regėjimo dieną prisiminti, kada paskutinį kartą buvo tikrintas regėjimas, ir su specialistu įvertinti, ar reikalingas išsamesnis akių sveikatos tyrimas.

V. Kačergienė kviečia nelaukti, kol žmogus nebegalės perskaityti teksto ar pradės sunkiai atpažinti veidus. Jos teigimu, dėmesys akių sveikatai turėtų prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena yra tinkama proga pasirūpinti atidėta patikra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *