Venų varikozė dažnai vertinama kaip estetinė bėda, tačiau išryškėjusios venos gali rodyti ir kraujotakos sutrikimus. „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė paaiškino, kokių pasekmių gali sukelti ši būklė ir kaip galima palengvinti jos simptomus.
Venų varikozė yra gana dažna lėtinė liga, kai kojų venos išsiplečia, tampa vingiuotos ir primena raizginį. Kartu gali varginti kojų sunkumas, tinimas, maudimas bei dilgčiojimas. Ligai progresuojant, kraujotaka gali sutrikti, nes venose esantys vožtuvai kraujo nebesulaiko taip veiksmingai, kaip turėtų.
Dalis kraujo pradeda tekėti atgal ir kauptis kojų venose. Dėl to jose didėja spaudimas, o venos palaipsniui išsiplečia bei išryškėja po oda. Nors dažniausiai pažeidžiamos kojų venos, ši būklė gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.
Kam venų varikozės rizika didesnė?
Pasak I. Šulskytės, venų varikozė dažniausiai išsivysto bėgant metams. Su šia problema dažniau susiduria moterys, ypač nėštumo metu, taip pat žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą. Rizika padidėja ir tiems, kurie darbe ilgai sėdi arba stovi.
Didesnę tikimybę susirgti turi žmonės, anksčiau patyrę giliųjų venų trombozę, turintys silpnesnes kraujagysles ar sergantys širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.
Vaistininkė pabrėžė, kad ilgas stovėjimas savaime nėra pakankamas kojų judėjimas. Veniniam kraujui kilti širdies link padeda vaikštant susitraukiantys blauzdų raumenys.
Negydoma būklė gali komplikuotis
Nors daugeliui žmonių venų varikozė ilgą laiką nesukelia rimtų problemų, jos nereikėtų laikyti vien kosmetiniu trūkumu. Nekontroliuojama ir progresuojanti liga gali lemti kojų tinimą, odos pigmentaciją, niežėjimą, veninę egzemą ir sunkiai gyjančias venines opas.
Išsiplėtusiose paviršinėse venose taip pat gali susidaryti krešulių ir išsivystyti paviršinių venų trombozė. Rečiau pasitaiko kraujavimas iš varikozinių venų. Todėl pirmuosius simptomus verta aptarti su gydytoju, nelaukiant, kol atsiras skausmas ar opos.
Kokie simptomai išduoda venų varikozę?
Dažniausiai pastebimos melsvos ar violetinės, išsiplėtusios ir vingiuotos venos. Vėliau gali atsirasti kojų sunkumas, maudimas, tempimas, niežėjimas, deginimas, taip pat gali patinti čiurnos ar blauzdos.
Šie pojūčiai neretai sustiprėja dienos pabaigoje arba ilgai stovint, o palengvėja pailsėjus ir pakėlus kojas, pavyzdžiui, padėjus jas ant pagalvės.
Vis dėlto staigus vienos kojos patinimas, skausmas, paraudimas ar šiluma nėra požymiai, kuriuos reikėtų automatiškai priskirti venų varikozei. Tokiais atvejais būtina skubi medikų apžiūra.
Kas gali padėti kasdien?
Vienas paprasčiausių būdų palengvinti būklę – dažniau vaikščioti. Judant dirba blauzdų raumenys, kurie veikia kaip pompa ir padeda kraujui venomis grįžti širdies link.
Taip pat reikėtų vengti ilgai išbūti vienoje padėtyje. Sėdimą ar stovimą darbą dirbantiems žmonėms naudinga reguliariai pajudėti, pasimankštinti ir pasukioti pėdas.
Ilsintis galima kojas pakelti aukščiau. Turint antsvorio, verta palaipsniui siekti normalaus kūno svorio. Tačiau jau esant venų varikozei šios priemonės gali tik laikinai sumažinti simptomus – gydytojo konsultacijos jos nepakeičia.
Kada gali prireikti kompresinių kojinių?
Pažengus venų varikozei, diskomfortą gali sumažinti medicininės kompresinės kojinės. Svarbu pasirinkti tinkamą audinį ir dydį, taip pat žinoti, kiek laiko per parą jas dėvėti. Tai padaryti gali padėti gydytojas, nes per stiprus spaudimas gali sutrikdyti arterinę kraujotaką.
Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, kompresinės kojinės gali būti nerekomenduojamos. Kompresinė terapija veikia spausdama koją ir mažindama kraujo sąstovį venose, todėl gali palengvinti tinimą, sunkumą bei maudimą.
Vaistinėse venų varikozę turintys žmonės taip pat renkasi maisto papildus ir tepalus su diosminu, gesperidinu ar escinu. Šios priemonės gali sumažinti kojų sunkumą, skausmą ir tinimą, tačiau jos nepanaikina išsiplėtusios venos ir neatkuria pažeisto venos vožtuvėlio.
Kraujagysles galima stiprinti dažniau renkantis produktus, kuriuose yra vitaminų C ir E, arba, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartojant atitinkamus maisto papildus.
Jeigu simptomai tampa ryškūs arba liga progresuoja, gydytojas gali pasiūlyti gydyti pažeistą veną lazeriu ar intervencine procedūra.