Rugsėjį mokiniai grįžta į klases, prie namų darbų ir pasiruošimo atsiskaitymams. Vieniems mokykla yra vieta, kur laukia draugai ir smagios pertraukos, tačiau kiti čia susiduria su dideliu stresu ir patyčiomis. Todėl tėvams svarbu atpažinti nerimą keliančius ženklus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėta su vaikų psichologe Simona Velikiene.
Vaikų išsekimas pasireiškia kitaip nei suaugusiųjų perdegimas
Suaugusiųjų perdegimas dažniausiai siejamas su per dideliu darbo krūviu. Žmogus gali pats suprasti, kad darbų tapo per daug, reikia pailsėti ar pasiimti atostogų.
Vaikai savo emocinio išsekimo neretai neatpažįsta. Pasak psichologės, jis dažniau atsiskleidžia per pakitusį elgesį arba emocijas.
Sunerimti gali paskatinti tai, kad vaikas ima elgtis kitaip nei anksčiau arba sako, jog jam kažkas negerai ir niekas nepatinka. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad vaikui reikia pagalbos.
Ką daryti vaikui papasakojus apie patyčias?
Jeigu vaikas pasako, kad mokykloje iš jo tyčiojamasi, pirmiausia jam būtina parodyti supratimą ir palaikymą. Vaikas turi išgirsti, kad problema bus sprendžiama kartu ir kad jis neliks vienas.
Psichologė pabrėžia, kad nereikėtų vaikams girdint pulti aiškintis su patyčias kurstančiu mokiniu ar jo tėvais. Geriau su jo tėvais susitikti atskirai ir ramiai aptarti situaciją.
Tėvai taip pat neturėtų raginti vaiko smogti atgal, kaltinti jį dėl to, kas vyksta, ar numoti ranka į problemą. Pasakymas, kad vaikas jau didelis ir pats susitvarkys, arba kad viskas praeis savaime, gali priversti jį pasijusti paliktą vieną.
Vietoje to vaikui reikėtų parodyti, kad juo tikima ir kad tėvai yra pasirengę veikti kartu. Galima pasakyti, kad reikia šiek tiek laiko apgalvoti, kaip geriausiai padėti, tačiau svarbiausia išlaikyti pasitikėjimą ir parodyti palaikymą.
Kai patyčios vyksta internete
Įtarus kibernetines patyčias, svarbu išsaugoti jų įrodymus. Tai gali būti ekrano nuotraukos, žinutės, nuotraukos ar kita su netinkamu elgesiu susijusi medžiaga.
Surinkus informaciją, vaikui grėsmę keliantį asmenį reikėtų užblokuoti ir apie jo elgesį pranešti atitinkamos platformos administratoriui.
Jei patyčios susijusios su mokykla, apie jas būtina informuoti mokyklos administraciją ir paprašyti konkretaus vaiko saugumo plano. Psichologė rekomenduoja, kad numatyti veiksmai būtų pateikti raštu. Tai galėtų būti papildoma pagalba, vaiko stebėjimas klasėje ar pertraukų metu bei kitos priemonės.
Kada būtina kreiptis profesionalios pagalbos?
Pagalbos reikėtų ieškoti, jei pasikeičia vaiko elgesys, sutrinka miegas, atsiranda košmarų, dingsta apetitas, vaikas ima vengti kitų žmonių arba nustoja užsiimti tuo, ką anksčiau mėgo.
Ypač rimtai reikia vertinti savižudybės rizikos ženklus: savęs žalojimą, kalbas apie nenorą gyventi ar asmeninių daiktų dalijimą kitiems. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistus arba skambinti greitosios pagalbos telefonu.
Jei kyla grėsmė vaiko gyvybei, reikia skambinti 112 ir nepalikti vaiko vieno. Vaikų psichologė S. Velikienė pabrėžia, kad tokios situacijos yra kritinės ir reikalauja greitos bei rimtos pagalbos.
„Sveikatos DNR“ rodoma kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
03.30 Dėl ko į vaikų psichologę kreipiasi tėvai?
06.00 Vaikų ir paauglių emocinio išsekimo atvejų daugėjimas
09.30 Vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo skirtumai
13.30 Pirmieji tėvų žingsniai sužinojus apie vaiko patiriamas patyčias
15.50 Ko nedaryti vaikui prisipažinus apie patyčias?
21.40 Padėtis be išeities – ar taip būna?