Rudenį, kai klevų lapai nusidažo ryškiomis spalvomis, juose galima išvysti ir neįprastų tamsių žymių. Juodos, šiek tiek iškilusios dėmės nėra atsitiktinis lapų pažeidimas – jas sukelia grybas, kuris dažniausiai medžiui didelės grėsmės nekelia.
Nors grybai dažniausiai siejami su miškuose randamomis gėrybėmis, kai kurios rūšys auga kitose vietose. Viena iš jų – klevinis žvynokas (Rhytisma acerinum), sukeliantis klevo lapų dėmėtligę.
Kas lemia dėmių atsiradimą?
Sartų regioninio parko specialistų teigimu, šis grybas ant klevo lapų suformuoja juodas, neretai blizgančias dėmes su gelsvu apvadu. Jos gali siekti iki 2 cm skersmens, o labiausiai pastebimos rudenį, kai lapai pradeda keisti spalvą.
Nors stipriai pažeisti lapai kartais nukrinta anksčiau, pats medis dėl šio grybo paprastai nenukenčia stipriai.
Regioninio parko atstovai priminė, kad apie grybus dažniausiai pagalvojame kaip apie tuos, kuriuos renkame į krepšį, arba vadiname „šungrybiais“. Tačiau ant klevo lapų taip pat galima pastebėti savitą grybinės gamtos pėdsaką – tamsias, šiek tiek iškilias ir gelsvu krašteliu apjuostas dėmes.
Ši detalė ypač išryškėja rudenį, kai lapų spalvos kontrastuoja su tamsiais grybo suformuotais plotais. Pasak specialistų, nors klevinis žvynokas sukelia lapų dėmėtligę, didelės žalos medžiui dažniausiai nepadaro. Pagrindinė galima pasekmė – anksčiau nukrentantys smarkiai pažeisti lapai.
Apie šį gamtos reiškinį Sartų regioninio parko atstovai pasidalijo „Facebook“, paskelbdami ir Gražinos Balčiūnienės nuotraukas.