JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį savaitgalį paskelbė, kad pagal susitarimą Rusija pasaulinei rinkai turėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat pareiškė, kad Maskva turėtų reikšmingai didinti šių degalų eksportą.
Žinia apie Vašingtono ir Maskvos susitarimą sulaukė kritikos Europoje ir JAV Kongrese. Skeptiškai vertinama tai, kad toks susitarimas regionui gali tapti neigiamu signalu.
Sandorio reikšmę Lietuvai naujienų portalui tv3.lt komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Politologė: pats sandorio faktas būtų blogas ženklas
D. Jakniūnaitės vertinimu, galutines išvadas apie JAV veiksmus kol kas daryti anksti. Vis dėlto, jei susitarimas būtų įgyvendintas, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms tai reikštų neigiamą signalą.
Profesorė teigė, kad toks sprendimas iš esmės silpnintų sukurtą sankcijų sistemą. Anot jos, jau antrus metus matoma, kad D. Trumpui svarbiau sprendimų atitiktis jo interesams, o ne tai, kokiame platesniame susitarimų ir įsipareigojimų kontekste jie priimami.
Net jei Rusijos tiekiamos naftos kiekis nebūtų didelis, reikšminga būtų pati sandorio aplinkybė. D. Jakniūnaitė pabrėžė, kad vien pranešimas apie tokį susitarimą jau yra labai blogas signalas.
Lietuvos vadovai sprendimu nusivylė
Po žinios apie D. Trumpo ir V. Putino susitarimą savo poziciją išsakė ir Lietuvos politikai. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono sprendimas nėra tarp tų, kuriuos būtų galima vertinti teigiamai.
LRT televizijai šalies vadovas sakė, kad draugai turi kalbėtis atvirai: gerais sprendimais Lietuva nepamirštų pasidžiaugti ir už juos padėkoti, tačiau šis sprendimas, jo vertinimu, nėra geras. G. Nausėda jį pavadino blogu ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos prieš Ukrainą aplinkybes.
D. Jakniūnaitė mano, kad JAV prezidento administracija galėjo tikėtis tokios Lietuvos reakcijos. Nors šalies vadovai stengiasi viešai nekritikuoti Jungtinių Valstijų, Ukrainos klausimu Lietuva, pasak jos, negali likti abejinga.
Politologė atkreipė dėmesį į sudėtingą Lietuvos padėtį: valstybė siekia JAV karių buvimo ir todėl aukščiausiems šalies politikams svarbu vengti viešos Vašingtono kritikos. Kita vertus, Lietuvos pozicija dėl Ukrainos yra aiški, kategoriška ir nuosekli, todėl šiuo klausimu tylėti būtų neįmanoma. D. Jakniūnaitės teigimu, JAV administracija veikiausiai tikisi kritikos ir iš Europos bei rytinio flango valstybių.
Kol kas neaišku, ar tai taps realiu sandoriu
Žinias apie JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelino kritiškai įvertino ir premjeras M. Sinkevičius.
D. Jakniūnaitė pabrėžė, kad dalis D. Trumpo administracijos pareiškimų taip ir neįgyvendinami. Ji priminė, kad JAV prezidentas ne kartą skelbė apie paliaubas arba pergalę dar nesibaigusiame Irano kare.
Politologės teigimu, aiškesnį vertinimą bus galima pateikti tik sulaukus konkrečių veiksmų: reikės matyti, ar nafta iš tiesų bus pristatyta, koks bus jos kiekis ir kokiomis sąlygomis tai vyks. Be to, susitarimui gali priešintis Kongrese dirbantys respublikonai.
Sandorio įgyvendinimą gali apsunkinti ir neseniai priimtas Lindsey Grahamo sankcijų paketas. Praėjusį mėnesį Kongresas priėmė plataus masto sankcijų Rusijai įstatymą, pavadintą velionio respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Jame numatyti muitai valstybėms, kurios toliau importuoja rusišką naftą. D. Trumpas šį įstatymą pasirašė.
Pasak D. Jakniūnaitės, aplink susitarimą išlieka daug neaiškumų ir galimų kliūčių.
Profesorė taip pat atkreipė dėmesį į artėjančius JAV vidurio kadencijos rinkimus. Kai kurie analitikai respublikonams prognozuoja katastrofišką pralaimėjimą.
D. Jakniūnaitės vertinimu, D. Trumpui reikalingos geros naujienos, ypač susijusios su ekonomika. Ji pabrėžė, kad gyvenimo lygio klausimas šiuo metu Jungtinėse Valstijose yra viena svarbiausių temų.