Kapinės – susikaupimui, apmąstymams ir pagarbai mirusiesiems skirta vieta. Senieji liaudies tikėjimai byloja, kad čia reikėtų laikytis tam tikrų nerašytų taisyklių, nes jų nepaisymas esą gali prišaukti nelaimes.
Nors šiandien daugelis šių įsitikinimų vertinami kaip prietarai, jie visi susiję su pagarba mirusiesiems ir rimtimi kapinėse. Portalas fakt.pl primena septynis veiksmus, kurių, pagal senąsias tradicijas, šioje vietoje reikėtų vengti.
1. Nieko neišneškite iš kapinių
Seniau buvo manoma, kad visa tai, kas auga ar yra randama kapinėse, priklauso tai vietai ir mirusiesiems. Todėl žolės, gėlių, akmenukų, šakelių, lapų ar kaštonų nereikėtų neštis už kapinių teritorijos.
Tikėta, kad parsinešus tokių daiktų į namus galima užtraukti nelaimę šeimai. Ypač atidūs turėtų būti suaugusieji, nes vaikai iš smalsumo neretai susirenka įvairių smulkmenų nuo kapinių takų.
2. Kapinių gėlės, pasak prietarų, neša gedulą
Liaudies tikėjimuose teigiama, kad mirusiesiems skirtos gėlės neturėtų patekti į gyvųjų namus. Tai esą taikoma ir vazoniniams augalams, ir puokščių detalėms, ir prie kapinių įsigytoms gėlėms.
Tokio augalo parsinešimas į namus buvo laikomas artėjančių laidotuvių šeimoje ženklu. Taip pat nepatarta chrizantemų ir kalijų dovanoti ar naudoti per vestuves, gimtadienius bei kitas linksmas progas, nes šie augalai simboliškai siejami su mirtimi.
3. Prie kapo būtina elgtis pagarbiai
Kapą senieji prietarai laikė amžinojo poilsio vieta, todėl draudė ant jo sėdėti, jį mindžioti, peržengti antkapį ar remtis į paminklą.
Manyta, kad toks elgesys gali sutrikdyti mirusiųjų ramybę ir atnešti nelaimių. Šiandien šis reikalavimas pirmiausia vertinamas kaip elementarus pagarbos mirusiesiems ženklas.
4. Žvakeles esą reikia uždegti degtukais
Senieji tikėjimai ypatingą reikšmę teikė tam, kaip kapinėse įžiebiama ugnis. Kadangi ji buvo siejama su apsivalymu, manyta, kad žvakelę reikia uždegti tinkamu būdu.
Prietarai perspėjo, kad kasdienio žiebtuvėlio naudojimas gali pritraukti ligas ar nesėkmes. Dėl to rekomenduota rinktis degtukus arba specialų „kapinių“ žiebtuvėlį, skirtą tik žvakėms prie kapų įžiebti.
5. Pasimatymas kapinėse nelaikytas geru ženklu
Nors pasivaikščiojimas kapinėse gali paskatinti susimąstyti, senieji papročiai šios vietos nelaikė tinkama erdve pirmajam įsimylėjėlių susitikimui.
Buvo tikima, kad pasimatymas tarp kapų gali lemti nelaimingą meilę. Esą santykiai, prasidėję mirties apsuptyje, ilgai netruks ir bus lydimi liūdesio bei išsiskyrimo.
6. Į kapines neikite su naujais batais
Šis prietaras šiandien gali pasirodyti neįprastas, tačiau anksčiau į jį žiūrėta rimtai. Tikėta, kad nauji batai kapinėse yra blogas ženklas ir gali pranašauti juos avinčio žmogaus mirtį.
Nors dabar šią taisyklę prisimena nedaugelis, anksčiau jos ypač laikytasi per lapkričio 1-osios minėjimus, kai kapines aplankydavo daug žmonių.
7. Laidotuvės turėjo įvykti iki sekmadienio
Pagal vieną iš liaudies tikėjimų mirusiojo nebuvo galima laikyti namuose iki sekmadienio. Manyta, kad kūnui išgulėjus namuose per šią dieną, jis paskui save gali „nusivesti“ dar vieną šeimos narį.
Dėl to laidotuves stengtasi surengti iki savaitės pabaigos. Šiais laikais tokį terminą ne visada įmanoma išlaikyti, ypač kai žmogus miršta penktadienį, tačiau šis prietaras vis dar kartojamas daugelyje Lenkijos regionų.