Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Kadangi jis dažniau diagnozuojamas ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, kartais vadinamas „turtingųjų vėžiu“. Tarp svarbių rizikos veiksnių nurodoma nesubalansuota mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.
Ši liga ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, todėl reikšmingą vaidmenį atlieka profilaktiniai tyrimai ir žinojimas, kas didina riziką.
Storosios žarnos vėžys apima gaubtinėje arba tiesiojoje žarnoje susiformuojančius navikus. Dažnai jis prasideda nuo vidinėje žarnos sienelėje atsiradusių gerybinių polipų, kurių dalis ilgainiui gali supiktybėti.
Mityba yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos sveikatai. Kaip rašo medonet.pl, išskiriami penki produktai ar jų grupės, galinčios didinti storosios žarnos vėžio riziką. Juos patariama riboti arba rinktis kuo rečiau.
Penki produktai, kurių verta nepadauginti
1. Raudona mėsa
Prie galinčių didinti riziką produktų priskiriama raudona mėsa – jautiena, kiauliena, aviena ir žvėriena.
Šiuose produktuose esanti heminė geležis gali dalyvauti kancerogeninių junginių susidaryme virškinamajame trakte. Rizika gali būti didesnė, kai raudona mėsa dažnai kepama ar kitaip ruošiama aukštoje temperatūroje.
2. Perdirbta mėsa
Šiai grupei priklauso šoninė, dešrelės, dešros, saliamis ir kumpis. Rūkant, sūdant ar vytinant tokius produktus gali susidaryti arba būti naudojamos kancerogeninėmis laikomos medžiagos, tarp jų nitratai ir nitritai. Jie siejami su virškinamojo trakto vėžiniais susirgimais.
3. Alkoholis
Storosios žarnos vėžio riziką gali didinti reguliarus arba pernelyg gausus alkoholio vartojimas. Organizme alkoholis suskaidomas į acetaldehidą, kuris gali pažeisti ląstelių DNR ir prisidėti prie vėžio vystymosi.
4. Itin perdirbti produktai
Nepalankiai gali veikti įvairūs užkandžiai, saldinti pusryčių dribsniai, pusfabrikačiai ir gazuoti gėrimai. Juose dažnai būna konservantų, emulsiklių, daug nesveikų riebalų bei cukraus.
5. Per didelis cukraus kiekis
Dideli pridėtinio cukraus kiekiai, ypač gaunami iš gazuotų gėrimų ir desertų, siejami su nutukimu bei lėtiniu uždegimu. Abu šie veiksniai laikomi galinčiais didinti storosios žarnos vėžio riziką.
Be to, saldūs produktai gali išstumti iš kasdienio raciono skaidulų turintį maistą.
Kam ši liga gresia labiau?
Rizika didėja su amžiumi, ypač sulaukus 50 metų. Vis dėlto pastaraisiais metais daugėja ir ankstyvojo storosios žarnos vėžio atvejų, kai liga nustatoma jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Svarbi ir šeimos ligų istorija. Jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas pirmos eilės giminaičiui – vienam iš tėvų, broliui, sesei ar vaikui – tikimybė susirgti reikšmingai padidėja. Rizika dar labiau išauga, jei liga buvo nustatyta keliems šeimos nariams.
Didesnės rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, įskaitant opinį kolitą ir Krono ligą. Kuo ilgiau trunka lėtinis uždegimas, tuo labiau didėja storosios žarnos vėžio tikimybė.
Įtakos gali turėti genetiniai sutrikimai, tokie kaip Linčo sindromas ir šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP). Rizika didesnė ir tiems, kurie anksčiau sirgo storosios žarnos vėžiu arba turėjo adenomatozinių polipų.
Tarp su gyvenimo būdu susijusių veiksnių minimi riebi ir mažai skaidulų turinti mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir nutukimas.
Ką galima padaryti siekiant sumažinti riziką?
Rizikos mažinimas siejamas su sveikesne gyvensena ir reguliariais tyrimais. Mityboje rekomenduojama dažniau rinktis vaisius, daržoves ir viso grūdo produktus, kuriuose yra skaidulų, antioksidantų ir virškinimo sistemai naudingų medžiagų.
Raudoną mėsą verta riboti, o perdirbtą rinktis kuo rečiau. Baltymų šaltiniais gali būti žuvis, ankštiniai augalai ir paukštiena.
Taip pat patariama riboti alkoholį ir nerūkyti, nes tabako vartojimas yra vienas pagrindinių daugelio vėžio formų, įskaitant storosios žarnos vėžį, rizikos veiksnių.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali būti siejama su mažesne storosios žarnos vėžio rizika, nes padeda palaikyti žarnyno sveikatą ir mažinti uždegiminius procesus.
Naudingas ir reguliarus judėjimas. Vidutinio intensyvumo mankšta bent penkis kartus per savaitę gali gerinti žarnyno veiklą ir padėti kontroliuoti kūno svorį. Normali kūno masė svarbi todėl, kad nutukimas didina susirgimo riziką.