Kasos vėžys priskiriamas prie agresyviausių onkologinių ligų, tačiau ankstyvuoju laikotarpiu jį nustatyti nėra paprasta. Liga ilgą laiką gali nesukelti aiškių negalavimų, todėl dažnai diagnozuojama jau pažengusi. Lietuvoje kasmet kasos vėžys nustatomas maždaug 450–500 žmonių.
Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliava papasakojo, kokie simptomai gali signalizuoti apie ligą, kokie veiksniai didina jos riziką, kaip ji diagnozuojama ir nuo ko priklauso gydymas.
Ankstyvieji požymiai gali būti palaikyti kitais negalavimais
Kasos vėžio pradžią atpažinti sudėtinga, nes pirmieji simptomai dažnai nėra specifiniai. Dėl to juos galima supainioti su kitais sveikatos sutrikimais.
Gydytojas pabrėžia, kad nėra vieno požymio, kuris iš karto patvirtintų ar leistų įtarti kasos vėžį. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į nepaaiškinamą svorio mažėjimą, apetito stoką ir skausmą viršutinėje pilvo dalyje.
Pasak J. Kuliavos, labiau šiai ligai būdingi skausmai gali plisti į nugarą.
Vėžiui progresuojant gali išryškėti gelta – oda ir akių baltymai tampa gelsvi. Taip pat šlapimas gali patamsėti, o išmatos pašviesėti. Tokie pokyčiai gali atsirasti navikui sutrikdžius tulžies nutekėjimą.
Tačiau gydytojas pažymi, kad gelta, nors ir gana būdinga kasos galvutės vėžiui, paprastai nėra ankstyvas simptomas – dažniau ji pasireiškia vėliau.
Riziką didina ne vienas veiksnys
Tiksli kasos vėžio priežastis dažniausiai nenustatoma, tačiau ligos tikimybę gali padidinti rūkymas, nutukimas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir lėtinis kasos uždegimas.
Reikšmės gali turėti ir paveldimumas. Didesnė rizika siejama su šeimoje pasitaikiusiais vėžio atvejais bei tam tikrais genetiniais pakitimais.
J. Kuliava nurodo, kad kai kuriais atvejais svarbios gali būti BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Žmonės, turintys tokių genetinių pakitimų, gali dažniau susirgti vėžiu.
Diagnozei svarbi kompiuterinė tomografija
Įtarus kasos vėžį, atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti kasos pokyčius ir patikrinti, ar liga nepaplito į kitus organus. Kai kuriais atvejais atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, tačiau vienas svarbiausių tyrimų diagnozuojant šią ligą yra kompiuterinė tomografija.
Ji padeda išsamiai įvertinti kasą, joje esančius pakitimus ir galimus ligos židinius kituose organuose. Gauti rezultatai leidžia nustatyti naviko vietą bei išplitimą ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Gydymo planą lemia naviko išplitimas
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į tai, ar vėžys išplitęs, kokio dydžio yra navikas ir ar jis susijęs su greta esančiomis stambiomis kraujagyslėmis. Taip pat vertinama bendra paciento sveikatos būklė.
Jeigu naviką galima pašalinti, chirurginė operacija laikoma vienu pagrindinių gydymo būdų. Gydytojas ją apibūdina kaip aukso standartą.
Vis dėlto kartais iš karto operuoti negalima, ypač kai nėra aišku, ar naviką pavyks saugiai atskirti nuo kraujagyslių. Tokiais atvejais gydymas gali būti pradedamas chemoterapija. Vėliau įvertinama, ar navikas sumažėjo ir ar operacija tapo įmanoma.
Ligai išplitus į kitus organus, dažniausiai taikomas gydymas vaistais. Jo galimybės ir tikslai priklauso nuo vėžio išplitimo bei paciento būklės.
Agresyvumą lemia ir vėlyva diagnozė
Kasos vėžį gydyti sunku, nes dažnai jis nustatomas tada, kai chirurginiu būdu pašalinti naviko jau nebeįmanoma. Nors ši liga nėra tarp dažniausių, mirtingumas nuo jos išlieka didelis.
Gydytojo teigimu, pasaulyje ir Lietuvoje kasos vėžys pagal dažnumą yra maždaug aštuntoje vietoje, o pagal mirtingumą – ketvirtoje.
Prognozę apsunkina neryškūs ankstyvieji simptomai: žmonės ne visada laiku kreipiasi į medikus. Dėl ligos agresyvumo ir dažnos vėlyvos diagnozės tikimybė pasveikti yra gerokai mažesnė.