Viešasis transportas šiandien yra tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi. Autobusą ar troleibusą daugelis renkasi todėl, kad taip kelionės tikslą galima pasiekti greičiau ir pigiau nei automobiliu ar pėsčiomis. Vis dėlto šio susisiekimo istorija Vilniuje gerokai skiriasi nuo dabartinės.
Apie sostinės praeitį ir jos transporto priemones tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo istorikas, gidas bei keliautojas Vladas Liepuonis.
Vežikai keleivius gabeno dar prieš atsirandant autobusams
Šiuolaikiniu požiūriu viešasis transportas – tai transporto priemonė, važiuojanti nustatytu maršrutu, sustojanti konkrečiose stotelėse ir kursuojanti pagal tvarkaraštį. Toks modelis atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol keleivius Vilniuje daugiausia veždavo vežikai.
Istoriko teigimu, vežikų paslaugos mieste buvo teikiamos nuo pat Vilniaus atsiradimo. Viename pirmųjų miesto paminėjimų – Brauno atlase – minimi totorių vežikai, gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje Vilniuje jų buvo apie 900, o pagrindinė jų užduotis buvo nuvežti keleivį iš vieno taško į kitą.
Pradėjus kurti autobusų transportą, valdžia ne kartą mėgino nustatyti keleiviams tinkamas kainas. Iš pradžių bilietai buvo sąmoningai labai pigūs, tačiau, pasak V. Liepuonio, tik lenkams suformavus įprastą transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis atsirado stabilesnė tvarka. Tuo metu viena kelionė kainuodavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo.
Tokios kainos gyventojams buvo sunkiai įkandamos. Kadangi Vilnius buvo palyginti nedidelis, žmonės dažnai nuspręsdavo reikiamą atstumą įveikti pėsčiomis. Gerai išplėtotas, efektyvus ir visiems prieinamas viešasis transportas sostinėje, istoriko vertinimu, susiformavo daugiausia po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.
Tramvajaus Vilniuje neatsirado ne vien dėl pinigų
Kalbėdamas apie tai, kodėl sostinėje nėra tramvajaus, istorikas juokais atsakomybę suvertė lenkams. 1908 metais Bezdonių geležinkelio stotyje įvyko vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų. Traukiniui sustojus, trys užpuolikų grupės sukėlė susišaudymą, nutraukė ryšį, įveikė apsaugą ir pagrobė 200 tūkst. rublių.
Iš 14 plėšikų mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais arba užėmė kitas aukštas pareigas. Kadangi per Bezdonis į Vilnių keliavę pinigai buvo skirti tramvajaus statyboms, juokaujama, jog būtent šis apiplėšimas sutrukdė miestui įsirengti tramvajų. Tačiau tikroji priežastis buvo kita.
V. Liepuonis pabrėžė, kad Vilnius niekada neprilygo Varšuvai ar Rygai. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramonės miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų. Augant fabrikų skaičiui ir gyvenamiesiems rajonams, didėjo susisiekimo poreikis, todėl į tramvajų buvo investuojama, o ši sistema išliko per visą miesto istoriją.
Vilniuje pramonė pradėjo augti vėliau, tad neatsirado nei pakankamos paklausos, nei finansinių galimybių sukurti išplėtotą tramvajų tinklą.
Metro idėjai Vilnius kol kas per mažas
Nors sostinės gyventojai dažnai kalba apie spūstis ir norėtų metro, Vilniaus eismo problemos neprilygsta Briuselio ar kitų didžiųjų miestų situacijai. Mieste gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, todėl, istoriko manymu, tokio dydžio miestui metro svarstyti dar per anksti.
Pasak V. Liepuonio, metro poreikis paprastai iškyla tuomet, kai miestas peržengia bent milijono gyventojų ribą ir būtina užtikrinti greitesnį susisiekimą. Be didžiulių statybos išlaidų, Vilniuje tektų atsižvelgti ir į siekį išsaugoti archeologinį paveldą bei po žeme slypinčius istorinius radinius.
Laidą galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ji rodoma TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.