Spalis Lietuvoje minimas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad sveikata verta rūpintis ir tada, kai nejaučiama jokių negalavimų.
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė paaiškino, ką gali atskleisti vos 5–10 minučių trunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl siuntimas papildomiems tyrimams dar nereiškia vėžio diagnozės.
Mamografija laikoma pagrindiniu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimu. Ji gali parodyti mažus pakitimus, kurių dar neįmanoma apčiuopti, taip pat smulkius kalcio telkinius ar pakitusią krūties audinio struktūrą.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) nurodo, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio. Vis dėlto joks tyrimas nėra absoliučiai tikslus: kai kurie navikai gali būti nematomi, ypač esant tankiam krūtų audiniui. Tokiais atvejais gali būti skiriami papildomi tyrimai. Jei atsirado naujas simptomas, į gydytoją būtina kreiptis net ir tada, kai ankstesnė mamograma buvo normali.
Pakitimai nustatomi ir visiškai sveikai besijaučiančioms moterims
Literatūroje teigiama, kad atliekant mamografiją galima nustatyti 5–7 krūties vėžio atvejus iš 1000 sveikų moterų. NVC praktika panaši: atlikus mamografiją ir prireikus papildomus tyrimus, vėžiniai krūties pakitimai nustatomi maždaug 6–7 iš 1000 pagal prevencinę programą tiriamų moterų.
Maždaug 6 iš 100 tyrimų atvejų mamogramoje aptinkamas radinys, kurį būtina patikslinti. NVC pabrėžia, kad tai savaime nereiškia vėžio – papildomi tyrimai padeda nustatyti, kokios yra pastebėto pakitimo savybės.
Kaip pasiruošti mamografijai
Tyrimo dieną rekomenduojama nenaudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo pažastyse ir ant krūtų. Šių produktų dalelės gali patekti į mamogramos vaizdą ir apsunkinti jo vertinimą. Patogiausia apsirengti atskirą viršutinį drabužį, nes tyrimo metu reikės nusirengti iki juosmens.
Jeigu anksčiau mamografija buvo atlikta kitoje gydymo įstaigoje, svarbu pasirūpinti, kad ankstesni vaizdai būtų pasiekiami palyginimui. Radiologijos technologui būtina pranešti apie atliktas krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus krūtų pokyčius.
Atliekant tyrimą kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Tai leidžia gauti ryškesnį vaizdą ir naudoti mažesnę spinduliuotės dozę. Moteris gali jausti spaudimą, nemalonų pojūtį ar trumpą skausmą. Jei skausmas stiprus, apie tai reikia pasakyti radiologijos technologui. Kartu su pasiruošimu įprasta procedūra dažniausiai trunka apie 5–10 minučių.
Po tyrimo verta pasitikslinti, kada ir kokiu būdu bus pateikti rezultatai, taip pat išsiaiškinti, ar krūtų audinys yra tankus.
Dažniausios baimės dėl mamografijos
Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2005 m. Moterys dažniausiai nerimauja dėl rentgeno spinduliuotės, galimo skausmo arba mano, kad kvietimas papildomai išsitirti reiškia jau nustatytą vėžį.
Mamografijai naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė. Rizika nėra visiškai pašalinama, todėl patikra skiriama nustatytoms amžiaus grupėms ir atliekama konkrečiu dažniu. Europos rekomendacijose pabrėžiama, kad šiose grupėse patikros nauda, mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio, yra didesnė už galimą žalą.
Papildomų tyrimų paskyrimas reiškia, kad aptiktą radinį reikia išsamiau įvertinti, o ne tai, kad vėžys jau patvirtintas.
Ankstyva diagnozė gali pakeisti gydymą ir prognozę
Krūties vėžį nustačius ankstyvoje stadijoje, tikimybė ligą išgydyti yra didžiausia. Moterų išgyvenamumas tokiu atveju gali būti beveik toks pat kaip krūties vėžiu nesergančių moterų. Gydymas neretai būna mažesnės apimties: dažniau atliekamos krūtį išsaugančios operacijos, mažesnės apimties pažasties limfmazgių chirurgija, o įvertinus naviko biologines savybes daliai pacienčių galima išvengti chemoterapijos.
Ankstyvoje stadijoje gydymas dažniausiai orientuotas į visišką pasveikimą, o ilgalaikė prognozė būna labai gera. Ligai pažengus, gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis, dažniau derinami keli gydymo būdai. Vėžiui išplitus į kitus organus, pagrindinis tikslas paprastai būna kuo ilgiau kontroliuoti ligą, stabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
Prognozę lemia ne vien ligos stadija. Reikšmės turi naviko biologinės savybės, moters amžius, bendra sveikatos būklė ir atsakas į gydymą, todėl net esant tai pačiai stadijai gydymas ir ligos eiga gali skirtis.
Kuo anksčiau krūties vėžys nustatomas, tuo dažniau galima taikyti mažesnės apimties gydymą ir tuo didesnė tikimybė ligą sėkmingai išgydyti.
Požymiai, kurių ignoruoti nereikėtų
Į šeimos gydytoją reikia kreiptis pastebėjus naują darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgiau vienoje vietoje išliekantį skausmą, taip pat pasikeitus krūties dydžiui ar formai.
Nors tokie pokyčiai dažnai būna nepiktybiniai, juos būtina įvertinti. Atsiradus simptomams nereikėtų laukti kitos profilaktinės mamogramos – reikalingas diagnostinis ištyrimas.
Ankstyvas krūties vėžys neretai nesukelia jokių juntamų požymių. Mamografija gali parodyti pakitimus dar prieš juos apčiuopiant. Dalyvavimas prevencinėje programoje negarantuoja, kad liga niekada neatsiras ar kad bus aptiktas kiekvienas pakitimas, tačiau tai yra mokslo įrodymais pagrįsta galimybė ligą nustatyti anksčiau.
Kam priklauso nemokama patikra?
Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o apie 550 nuo šios ligos mirė. Į sergamumo rodiklį įtrauktos visos moterys, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, ne tik naujai nustatyti atvejai.
Ligonių kasos skelbia, kad pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Maždaug 94–96 proc. įvertintų tyrimų pakitimų nerodė arba nustatyti radiniai buvo gerybiniai.
Prevencinė programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims (imtinai). Mamografiją jos gali atlikti kartą per dvejus metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, reikia registruotis gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir turi mamografijos aparatą.
Jeigu patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteriai gali būti atsiųstas asmeninis kvietimas, kuriame jau nurodomas vizito pas specialistą laikas.
Ligonių kasa primena: net jei amžius nepatenka į prevencinės programos ribas, tačiau atsirado išvardytų simptomų ar kitų įtarimų, į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant.