Naujienų portalas tv3.lt teisininkės ir mediatorės Raimondos Joskaudienės paklausė, kada darbuotojas gali būti išleistas į šeimos nario laidotuves ir kiek laiko tokiu atveju suteikiamos neapmokamos atostogos.
Darbdavys privalo suteikti laisvų dienų šeimos nario laidotuvėms
Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad darbdavys turi suteikti darbuotojui nemokamų atostogų, kad šis galėtų dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse.
R. Joskaudienė atkreipė dėmesį, jog svarbu neskirti kasdienėje kalboje vartojamos sąvokos „artimas žmogus“ nuo teisės aktuose vartojamos sąvokos „šeimos narys“. Darbo kodeksas nepateikia baigtinio šeimos narių sąrašo ir nenustato konkretaus giminystės laipsnio.
Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad šeimos samprata darbo santykiuose neapsiriboja sutuoktiniu ir vaikais. Jai gali būti priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, seneliai ir kiti asmenys, su kuriais darbuotoją sieja šeiminiai įsipareigojimai. Tarp pavyzdžių minima ir vaikus auginanti partnerystė bei vaiko globėjai.
Teisininkės teigimu, vien kraujo ryšys ar įregistruota santuoka nėra vieninteliai kriterijai. Sistemiškai aiškinant šią garantiją, ji taikytina ir senelių, vaikaičių, brolių bei seserų laidotuvėms. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje šie asmenys priskiriami artimiesiems giminaičiams.
Vis dėlto ši Civilinio kodekso nuostata apibrėžia artimuosius giminaičius, o ne pateikia galutinį Darbo kodekse vartojamos šeimos nario sąvokos sąrašą.
Penkių dienų negalima sutrumpinti vien dėl trumpesnių laidotuvių
Pagal įstatyme nustatytą garantiją darbuotojui gali būti suteikta iki penkių kalendorinių dienų neapmokamų atostogų. Tai reiškia ne tai, kad darbdavys gali savo nuožiūra skirti tik vieną dieną.
Jeigu darbuotojas dėl šios priežasties paprašo penkių kalendorinių dienų, jų negalima sutrumpinti vien todėl, kad pačios laidotuvės vyksta vieną dieną.
Skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos, todėl į laikotarpį įtraukiami savaitgaliai ir šventės. Pavyzdžiui, nuo penktadienio iki antradienio imtinai susidaro penkios kalendorinės dienos.
Šis laikotarpis siejamas su konkrečiomis laidotuvėmis, o ne su bendru penkių dienų limitu visiems metams.
R. Joskaudienė taip pat pabrėžė, kad penkios dienos yra privalomos garantijos apimtis, tačiau tai nėra absoliutus draudimas suteikti daugiau laiko. Darbuotojui ir darbdaviui susitarus, neapmokamos atostogos gali trukti ilgiau.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį šalių susitarimu suteikiamų nemokamų atostogų trukmė nėra apribota konkrečiu maksimaliu dienų skaičiumi. Pagal bendrąją taisyklę jos yra neapmokamos.
Vis dėlto kolektyvinė sutartis ar kiti darbuotojui taikomi susitarimai gali numatyti palankesnes sąlygas – papildomų dienų arba jų apmokėjimą. Todėl verta patikrinti ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir konkrečioje darbovietėje galiojančias garantijas.