Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo išplėsti atvejų, kai Lietuvos piliečiai galėtų išsaugoti pilietybę, sąrašą. Taip pat raginama keisti pilietybės netekimo tvarką, stiprinti ekonominius ryšius su diaspora ir ieškoti sprendimų demografinėms problemoms.
Šie pasiūlymai išdėstyti šešiose rezoliucijose, kurias komisija priėmė spalio 13–15 dienomis vykusioje sesijoje.
Rezoliucijoje dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo siūloma suteikti galimybę piliečiams jos neprarasti, jei jie įgytų NATO arba Europos Sąjungos valstybių narių ir NATO partnerių pilietybę. Komisija taip pat siūlo koreguoti pilietybės netekimo procedūras – kiekvienu atveju vertinti galimas pasekmes konkrečiam žmogui ir Lietuvos interesams.
Komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad politikai susitars. Jo teigimu, po referendumų ir ankstesnių bandymų keisti įstatymą turėtų pakakti politinės valios bei išminties priimti sprendimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke atkreipė dėmesį, kad kai kuriems diasporai svarbiems klausimams spręsti nereikėtų papildomų valstybės lėšų. Pasak jos, pilietybės klausimo sprendimas pirmiausia priklauso nuo politinio susitarimo ir gebėjimo matyti, kad Lietuva praranda žmones, vaikus, investuotojus bei galimus grįžti tautiečius.
Kitose rezoliucijose siūloma paskirti instituciją, kuri koordinuotų Lietuvai svarbaus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų užsienyje išsaugojimą. Taip pat raginama skirti lėšų Vokietijoje esančios Renhofo pilies renovacijai ir įsteigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.
Ekonominio bendradarbiavimo srityje komisija siūlo geriau viešinti informaciją apie investavimo ir verslo galimybes Lietuvoje, mažinti biurokratines kliūtis. Taip pat siūloma aktyviau įtraukti diasporos atstovus į eksporto bei investicijų skatinimo programas.
Komisija ragina aiškiau nustatyti užsienyje veikiančių lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimo ir naudojimo tvarką. Be to, siūloma stiprinti diasporos atsparumą propagandai ir dezinformacijai, parengiant praktines rekomendacijas bei mokomąją medžiagą.
D. Henke teigė, kad Lietuvos diaspora aktyviai dalyvauja ir su šalies saugumu susijusiuose reikaluose. Ji pažymėjo, kad informacinėje erdvėje bendruomenėms kartais trūksta priemonių, galimybių ir žmonių kovai su dezinformacija.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, nebuvo sėkmingas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jame dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai, arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai, arba 74,13 proc., tačiau to nepakako, kad pataisa būtų priimta.
Konstitucijos pataisai priimti už ją turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat baigėsi nesėkmingai.