Elektriniai paspirtukai miestų gatvėse tapo įprastu susisiekimo būdu, tačiau kartu daugėja ir jų vairuotojų daromų pažeidimų. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje elektrinių mikrojudumo priemonių bei motorinių dviračių vairuotojai padarė beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Net 76 proc. visų atvejų buvo susiję su privalomo šalmo nedėvėjimu. Draudikai įspėja, kad paspirtukų avarijos ne visada baigiasi lengvais nubrozdinimais – žmonės patiria kaulų lūžių, sunkių veido ir galvos sužalojimų.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, nesvarbu, kokio jie amžiaus ir kur važiuoja.
BTA, remdamasi policijos pateiktais duomenimis, nurodo, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius užfiksuota beveik 7 tūkst. tokių pažeidimų.
Apie problemos mastą bylojo ir ankstesni duomenys. Lietuvos policija skelbė, kad per pirmąjį pusmetį nustatyta daugiau kaip 4 tūkst. elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Daugiau kaip 3 tūkst. atvejų vairuotojai buvo be šalmo, o per 400 pažeidėjų buvo neblaivūs, apsvaigę arba vengė patikrinimo.
Nekaltas kritimas gali baigtis sunkia trauma
Draudimo bendrovės pastebi, kad didėjantis elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių prieinamumas atsispindi ir žalų statistikoje.
BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad nelaimių daugėja. Tarp jų pasitaiko susidūrimų su automobiliais, kaulų lūžių ir kitų sunkių kūno sužalojimų.
Vienas bendrovės užfiksuotas incidentas parodė, kuo gali baigtis, atrodytų, nedidelė klaida.
Elektriniu paspirtuku važiavusios merginos priekinis ratas įstrigo tarp šaligatvio plytelių. Ji prarado pusiausvyrą ir veidu atsitrenkė į bordiūro kampą.
Per smūgį buvo pažeistas veido nervas, o dėl traumos vienos akies vokas nebeatsimerkia.
Draudiko vertinimu, tinkamai parinktas ir užsegtas šalmas tokioje situacijoje galėtų gerokai sumažinti sunkios galvos ar veido traumos tikimybę.
Į viešąjį eismą išvažiuoja ir per maži vaikai
Problema išlieka ir tai, kad elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis viešajame eisme važiuoja reikiamo amžiaus dar nesulaukę vaikai.
Pagal galiojančią tvarką dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi ir gyvenamojoje zonoje savarankiškai elektrine mikrojudumo priemone galima važiuoti nuo 16 metų.
Keturiolikmečiams tai leidžiama tik išklausius nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme amžiaus apribojimas netaikomas, tačiau jaunesnius nei 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugusysis.
Kad šių reikalavimų laikomasi ne visada, parodė birželį Klaipėdoje vykęs policijos patikrinimas.
Per kelias valandas pareigūnai nustatė 14 KET pažeidimų. Devyni elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai dar nebuvo sulaukę reikiamo amžiaus, trys važiavo be šalmo, vienas sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, o dar vienas neturėjo teisės vairuoti.
Vien amžiaus ribos nepakanka
A. Gasparavičius atkreipia dėmesį, kad vaiko amžiaus atitiktis įstatyme nustatytai ribai savaime neužtikrina saugumo.
Tėvai turėtų įvertinti, ar pasirinkta transporto priemonė tinkama vaiko ūgiui ir fizinėms galimybėms.
Per didelis paspirtukas, per aukštai esantis ir nereguliuojamas vairas gali apsunkinti valdymą. Tokiu atveju vaikui sunkiau tiksliai pakeisti važiavimo kryptį, staigiai reaguoti į kliūtį ar išlaikyti pusiausvyrą.
Orientuojantis į vairo aukštį, jis turėtų būti maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės.
Svarbus ir transporto priemonės svoris. Net jei techniniai parametrai formaliai atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės kategoriją, didesnį ir galingesnį paspirtuką vaikui gali būti sunku suvaldyti.
Galingesnė transporto priemonė gali būti nebe paspirtukas
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme elektrinė mikrojudumo priemonė apibrėžiama kaip vienam žmogui skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o projektinis greitis siekia ne daugiau kaip 25 km/val.
Vis dėlto projektinis greitis nėra tas pats, kas didžiausias greitis, kuriuo tokia priemone galima važiuoti viešajame eisme.
KET nustatyta, kad elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 20 km/val. Prasilenkiant su pėsčiuoju šaligatviu, kelkraščiu arba pėsčiųjų ir dviračių taku, greitis turi būti ne didesnis nei 7 km/val.
Jei transporto priemonės galia viršija 1 kW arba jos projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val., ji nebegali būti automatiškai priskiriama įprastai elektrinei mikrojudumo priemonei.
Norint su tokia transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, gali prireikti atlikti atitikties vertinimą, ją įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą, apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir turėti reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Šiemet policija daugiau dėmesio skyrė ir galingesnių elektrinių priemonių kontrolei.
Šalmas tapo privalomas visiems
Iki šių metų pradžios šalmo naudojimui buvo numatytos tam tikros išimtys, tačiau nuo sausio 1 dienos jos nebegalioja.
Dabar kiekvienas elektrine mikrojudumo priemone važiuojantis žmogus privalo dėvėti šalmą. Jei paspirtukas nuomojamas, galimybę naudotis šalmu turi užtikrinti nuomos paslaugos teikėjas. Vis dėlto statistika rodo, kad vien teisės aktų pakeitimo nepakako.
Gegužę policija skelbė, kad per pirmuosius metų mėnesius nustatyta 1411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Iš jų 1089 buvo susiję su šalmo nedėvėjimu.