Prasidėjus aktyviam mokymosi sezonui, šeimos dažnai susiduria su pasikartojančiomis vaikų ligomis ir netikėtais sužalojimais. Sezoninės infekcijos paprastai gydomos malšinant simptomus, tačiau sunkesnės traumos gali pareikalauti ilgo gydymo, reabilitacijos ir papildomų išlaidų.
Ką tėvai gali padaryti, kad pasirūpintų vaikų sveikata ir sumažintų netikėtų įvykių keliamus rūpesčius?
Vaiko imunitetą stiprina ne vien sezoniniai sprendimai
Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė teigia, kad šių metų ruduo pagal sezoninių infekcijų paplitimą kol kas yra panašus į praėjusių metų. Vaikai dažniausiai serga rinovirusų ir adenovirusų sukeltomis infekcijomis, taip pat registruojami pavieniai gripo ir COVID-19 atvejai. Nors po vasaros tėvai tikisi retesnių susirgimų, dalis virusų plinta visus metus, o kitų aktyvumas priklauso nuo sezono.
Gydytojos vertinimu, vaiko sveikata ir imunitetu reikėtų rūpintis nuolat. Vien prasidėjus ligų sezonui ieškoti greito sprendimo, pavyzdžiui, įvairių maisto papildų, nepakanka.
Jei vaikas karščiuoja, sloguoja ar jaučia silpnumą, net ir turint daug suplanuotų darbų, jam reikėtų likti namuose ir ilsėtis. Virusinės infekcijos dažniausiai gydomos simptomiškai – palengvinami negalavimai, kol organizmas pats įveikia ligą.
Svarbu vertinti ne tik konkrečius simptomus, bet ir bendrą vaiko būklę bei jos pokyčius. Skubios gydytojo konsultacijos reikėtų, jei temperatūra yra aukšta arba sunkiai mažėja nuo vaistų, vaikas tampa neįprastai vangus ar jam išberia odą.
Kai kurios virusinės ligos gali komplikuotis ausų arba plaučių uždegimu, sinusitu ar bronchitu. Tuomet gydymas gali trukti gerokai ilgiau nei įprastos virusinės infekcijos atveju.
Vyresnių vaikų ir paauglių negalavimai taip pat ne visada susiję vien su sezoniniais virusais. Nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas teikiančios klinikos „Telesante“ gydytoja pastebi, kad jie vis dažniau nurodo jaučiantys nuovargį, galvos skausmus ir energijos stoką. Tokius simptomus gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, lėtinės ligos ar tam tikrų medžiagų trūkumas.
Nuo nelaimės ne visada apsaugosi, tačiau riziką galima mažinti
Visiškai išvengti vaikų traumų sudėtinga, nes kai kurie sužalojimai įvyksta netikėtai, taip pat ir dalyvaujant eisme. Vis dėlto tėvai gali sumažinti riziką: su vaikais verta nuolat aptarti kelių eismo taisykles, pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis ir priminti, kaip saugiai sportuoti.
Traumos tyko įvairiose situacijose: vaikui skubant į mokyklą dviračiu ar paspirtuku, pertraukų metu, kūno kultūros pamokose ar sporto būreliuose. Sužalojimai gali būti nedideli – sumušimai, mėlynės ir nubrozdinimai, tačiau pasitaiko ir sąnarių patempimų, lūžių bei galvos traumų.
Jeigu po įvykio vaikas negali atsiremti koja, pajudinti rankos arba kenčia labai stiprų skausmą, medicininės pagalbos reikia kreiptis nedelsiant.
Sugrįžimo į įprastą veiklą laikas priklauso nuo sužalojimo pobūdžio ir sunkumo. Po lengvo sumušimo ar nubrozdinimo vaikas gali atsistatyti gana greitai, o lūžiai ir sunkesnės galvos traumos gali pareikalauti ilgesnio gydymo bei reabilitacijos.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas atkreipia dėmesį, kad vaikai į mokyklas ir būrelius dažnai vyksta dviračiais ar paspirtukais, tačiau ne visada tinkamai įvertina eismo intensyvumą ir pėsčiųjų srautus. Saugumo svarbu nepamiršti ir per kūno kultūros pamokas bei treniruotes. Dažniausiai vaikams lūžta rankų, kojų ir pirštų kaulai.
Anot M. Balinsko, vidutinė vaikų traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimo išmoka siekia apie 240 eurų. Vaikui nukritus nuo laiptų ir lūžus žastikauliui, išmokėta 1500 eurų, o didžiausia šiemet išmokėta suma sudarė 8 tūkst. eurų.
Draudimo išmokos dydį lemia sužalojimo sunkumas, pasirinkta draudimo suma, sutarties sąlygos ir papildomos įtrauktos rizikos. Todėl prieš pasirašant sutartį svarbu išsiaiškinti, kokią apsaugą ji suteikia ir kokiais atvejais galima tikėtis išmokos. Tai ypač aktualu vaikui aktyviai sportuojant ar užsiimant kita didesnę traumų riziką keliančia veikla.