Komunikacijos specialistas ir visuomenininkas Karolis Žukauskas viešai nagrinėjo galimai neskaidrų partijos „Nemuno aušra“ finansavimą. Jo dėmesį patraukė grynaisiais gautos sumos, sankcijos Baltarusijai ir išaugęs Remigijaus Žemaitaičio įrašų apie baltarusiškas trąšas skaičius.
K. Žukauskas apie tai kalbėjo Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“, laidoje „DEMASKUOTOJAS: Politikų pirkimo SCHEMOS, seimo kėdės kaina ir baltarusiški atkatai“. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Nemuno aušros“ atstovus, tačiau šie komentuoti atsisakė.
130 tūkst. eurų klausimas
Laidos vedėjas aptarė K. Žukausko tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama galimai neapskaityta 130 tūkst. eurų grynųjų suma, gauta „Nemuno aušros“. A. Lebedenko priminė, kad prokuratūra tyrimą nutraukė vasario 6 dieną, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 28 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų sumą. Todėl kilo klausimas, kur galėjo būti likusi K. Žukausko minėta suma.
K. Žukauskas teigė, kad prokuratūroje tyrimas vis dar vyksta, todėl jo rezultatų jis nežino. Jo teigimu, VRK analizavo vieno miesto finansavimą, nors pinigai „Nemuno aušrą“ pasiekė iš penkių skirtingų miestų – Vilniaus, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos ir Marijampolės.
Tyrėjas palygino sumas ir datas, kada skirtingų miestų gyventojai partijai pervedė pinigus. Jo teigimu, išryškėjo apvalūs sutapimai: maždaug per tris dienas iš skirtingų Kelmės žmonių buvo pervesta 10 tūkst. eurų. Tokios pačios bendros sumos, anot jo, pasikartojo Šilutėje, Šilalėje ir Klaipėdoje, o Marijampolėje ji buvo 5 tūkst. eurų mažesnė.
K. Žukausko vertinimu, visų miestų sumos susidėjo į vieną didelį finansavimo dydį. Būtent tokie pasikartojantys sutapimai paskatino jį aiškintis, kodėl partija galėjo gauti dideles grynųjų pinigų sumas.
Jis taip pat nurodė, kad VRK apskaičiuota suma, jo vertinimu, galėjo būti susijusi tik su Vilniaus tyrimu. Jo paties suskaičiuota Vilniuje gautų grynųjų suma buvo labai panaši į VRK nustatytą dydį.
K. Žukauskas svarstė, kad VRK galėjo pasirinkti Vilnių todėl, jog šiame mieste finansinius srautus buvo lengviau atsekti per Puchovičiaus įmones. Jo įsitikinimu, jeigu VRK arba teisėsauga tokią pačią analizę atliktų ir kituose miestuose, bendra suma siektų apie 130 tūkst. eurų.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galima žiūrėti čia:
Ar tokia schema taikyta tik „Nemuno aušroje“?
Paklaustas, ar „Nemuno aušra“ buvo vienintelė Lietuvos partija, taikiusi tokią pinigų gavimo schemą, K. Žukauskas atsakė neigiamai. Jo teigimu, panašių veiksmų galėjo imtis didelė dalis partijų, tačiau skyrėsi mastas.
Jis pabrėžė, kad viena situacija susidaro tada, kai tokiu būdu surenkama visa partijos biudžeto suma, o kita – kai taip papildomai gaunami maždaug 5 proc. lėšų. K. Žukauskas taip pat priminė, kad ankstesniais laikais politinių partijų finansavimo galimybės buvo kitokios – jo teigimu, 2000-aisiais net milijonas litų galėjo būti pervestas į sąskaitą paprasčiau.
Po Dalios Grybauskaitės laikotarpio įstatymų pakeitimai tokias galimybes apribojo, tačiau, anot pašnekovo, mėginama juos apeiti. Jis teigė nežinantis, ar taip elgiasi visos partijos, tačiau tokia praktika esą egzistuoja.
K. Žukauskas sakė, kad turėdamas daugiau laiko išsamiau išnagrinėtų ir kitų politinių jėgų veiklą. Kol kas jis renkasi temas, kurios jam atrodo įdomiausios ir, jo vertinimu, valstybei kelia didžiausią skausmą.
Kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“, tyrėjas teigė, kad nuo pat partijos veiklos pradžios, įskaitant pirmuosius pavedimus, beveik visi mokėjimai atrodė panašiai. Peržiūrėjęs pavedimus jis esą nerado nė vieno didesnio nei 500 eurų mokėjimo, kuris nebūtų susijęs su tam tikrais sutapimais ir jo apibūdinamomis schemomis. Tarp mažesnių, 50 ar 100 eurų, mokėjimų galėjo būti tikrų nario mokesčių.
Jo teigimu, partijai, kuri neturi akivaizdaus realios narių finansinės paramos pagrindo, o remiasi fiktyviais pavedimais, tokia situacija kelia klausimų. K. Žukauskas pripažino, kad panašių atvejų gali būti ir kitose partijose, tačiau tokio masto ir įžūlumo, jo vertinimu, šiais laikais daugiau nėra. Jis svarstė, kad panašaus masto galėjo būti nebent Darbo partijos atvejis, tačiau dėl senesnio laikotarpio neturėjo pakankamai duomenų.