Pasaulyje pasklidus informacijai apie galimą maro protrūkį Rusijoje, kilo klausimų ne tik dėl ligos plitimo, bet ir dėl to, kas iš tiesų galėjo nutikti vienoje šalies laboratorijų. Skelbiama, kad su maru kovojančiame institute dirbusi Darja Šipilova netyčia sudaužė mėgintuvėlį su užkratu.
Šią istoriją nagrinėjo laidos „Be Tabu“ komanda. Rusijos institucijos maro protrūkį neigia ir teigia, kad žmonės susidūrė su neaiškios kilmės plaučių uždegimu. Vis dėlto Irkutske paskelbtas karantinas, o gyventojai mieste dėvi kaukes.
Europarlamentaras ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejojo, ar tokio lygio laboratorijoje mėgintuvėlis galėjo būti sudaužytas taip, kad žmogus užsikrėstų. Jo teigimu, pavojingose laboratorijose naudojama speciali apranga ir apsaugos priemonės, turinčios apsaugoti net mėgintuvėliui netyčia sudužus.
Kyla klausimų dėl įvykių Rusijoje
Iš Sibiro į Maskvą lėktuvu atvykę žmonės dėl, kaip teigiama, ne maro, o plaučių uždegimo atvejų nebuvo iš karto išleisti iš orlaivio. Keleiviai pasakojo matę sanitarinės tarnybos darbuotojus, kurie juos filmavo ir galėjo tikrinti temperatūrą.
Vienas vietos gyventojas teigė, kad viena mirtis nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo ir trijų ar penkių ligoninių karantinavimas nesudaro įprasto vaizdo. Jo manymu, Rusijoje gali vykti procesai, apie kuriuos visuomenė nežino ir kurie kelia nerimą vietos gyventojams.
Sveikatos kontrolę pasienyje sugriežtino Mongolija, Kirgizija ir Uzbekistanas. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas taip pat paragino amerikiečius išvykti iš Rusijos.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad laboratorijose naudojami mėgintuvėliai paprastai yra itin tvirti ir juos sudaužyti nėra paprasta. Tačiau Rusijoje jau anksčiau būta incidentų, susijusių su pavojingomis biologinėmis medžiagomis.
Virusologas Gytis Dudas priminė atvejus, kai Rusijos mokslininkai esą netyčia išbandė ant savęs Dori virusą – tolimą gripo giminaitį, aptinkamą erkėse. Literatūroje taip pat aprašomi laboratorijose įvykę užsikrėtimai Ebolos virusu, kai kurie iš jų baigėsi mirtimi. Pasak virusologo, Rusija nuo seno siejama su laboratorinių taisyklių nepaisymu ir polinkiu slėpti nepatogią informaciją.
Maras ilgą laiką laikytas galimu biologiniu ginklu
Pradėjus plisti pranešimams apie galimą maro protrūkį, imta svarstyti ir kita galima Rusijos susidomėjimo šia liga priežastis. G. Dudas teigė, kad maras ilgą laiką buvo tiriamas kaip potencialus biologinis ginklas.
A. Veryga pabrėžė, kad oficialiuose dokumentuose nebūtų nurodyta, jog institutas užsiima draudžiama veikla. Cheminio ir bakteriologinio ginklo kūrimas yra draudžiamas, todėl apie galimus slaptus darbus visuomenė galėtų sužinoti nebent pasirodžius žvalgybos informacijai.
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Su šia liga žmonija susidūrė per XIV amžiuje Europą nusiaubusią Juodąją mirtį. Bakteriją dažniausiai platina blusos, o jos nešiotojais įprastai būna graužikai. Iki šiol maro atvejų pasitaiko įvairiuose Azijos, Pietų Afrikos ir Afrikos regionuose. G. Dudo teigimu, liga kasmet užkrečia šimtus žmonių, o prieš metus dešimtys atvejų buvo nustatyti ir Jungtinėse Valstijose.
Skiriamos kelios maro formos, tarp jų – buboninis ir pneumoninis maras. Rusijoje šiuo atveju kalbama apie pneumoninę formą, kuri yra itin užkrečiama ir plinta oro lašeliniu būdu.
Pneumoninis maras gali būti mirtinas
Pneumoninis maras laikomas pavojingesniu už kitas ligos formas. Jam būdingas aukštas karščiavimas, galvos ir krūtinės skausmas, dusulys bei kraujo atkosėjimas. Jei antibiotikai pradedami vartoti per pirmąsias 24 valandas, mirties rizika sumažėja iki 17 procentų.
Vis dėlto, pasak G. Dudo, kai kuriais atvejais mirtingumas gali siekti 100 procentų. Net infekciją nustačius iki ligonio mirties, jau pasireiškus simptomams antibiotikai ne visada užtikrina didelę išgyvenimo tikimybę.
Dėl didelio pavojingumo maras šimtmečius buvo viena labiausiai žmones bauginusių ligų. Didžiausią mastą jis pasiekė XIV amžiuje, per Juodosios mirties epidemiją.
Medicinos istorikas prof. Aistis Žalnora pasakojo, kad tuo metu Vakarų Europoje buvo itin daug migracijos, kelionių ir žmonių judėjimo, o gyventojų tankumas pasiekė aukštą lygį. Sparčiai augančiuose miestuose nebuvo įmanoma užtikrinti stabilios tvarkos ir pakankamos higienos. Kai kuriose vietovėse maras pražudė trečdalį, kitose – beveik pusę gyventojų. Europoje galėjo mirti 50–75 mln., o visame pasaulyje – iki 100 mln. žmonių.
Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau 200 metų. Šalies valdžia tikina, kad prireikus būtų pakankamai vaistų ir būtų užtikrinta ligos diagnostika.
Sibire, kur galėjo įvykti maro protrūkis, dirba ir daug Kinijos piliečių. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos patirtį, svarstoma, ar Kinijos lyderiui būtų itin svarbu užkirsti kelią maro išplitimui už šalies ribų.
Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3. Tekstas parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.