Rudenį ir žiemą stipresni vėjai dažnai išverčia medžius laukuose, pakelėse, miškuose ar šalia sodybų. Pamatę netoli namų gulintį medį, kai kurie žmonės gali nuspręsti jį susipjaustyti ir parsivežti malkoms. Tačiau vien tai, kad medis nuvirtęs, seniai nesutvarkytas ar atrodo niekam nereikalingas, nesuteikia teisės jį pasiimti.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kad savavališkas svetimos medienos paėmimas gali užtraukti administracinę, o tam tikrais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.
Vien tai, kad medis guli šalia namų, nieko nekeičia
Prieš imantis pjūklo būtina nustatyti, kam priklauso medis ir teritorija, kurioje jis guli. Medienos savininko arba teisėto valdytojo sutikimas yra būtinas.
R. Joskaudienė primena, kad Civilinio kodekso 4.37 straipsnis savininkui suteikia teisę savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Audra ar kitos gamtinės aplinkybės šios teisės nepanaikina. Todėl medis ir po nuvirtimo išlieka kažkieno nuosavybe.
Nuosavybės teisės nekeičia nei tai, kad medis nudžiūvęs, nei tai, kad ilgą laiką guli nesutvarkytas. Net jei jis yra prie pat sodybos, tačiau žemė žmogui nepriklauso, pirmiausia reikia gauti sklypo savininko ar teisėto valdytojo leidimą.
Net vienas medis gali tapti atsakomybės priežastimi
Manyti, kad už vieno nuvirtusio medžio pasiėmimą nieko nenutiks, būtų klaidinga. Vertinama ne tik medžių skaičius, bet ir medienos vertė, atlikti veiksmai bei kitos aplinkybės.
Administracinių nusižengimų kodekse atskirai numatyta atsakomybė už savavališką vėjavartų, vėjalaužų ir nukirstų medžių pasisavinimą. Fiziniam asmeniui už savavališką vėjavartų ar vėjalaužų paėmimą gali būti skiriama 10–14 eurų bauda, o už savavališką nukirstų medžių pasisavinimą – 70–140 eurų bauda.
Vis dėlto tai nėra didžiausia galima atsakomybė visais atvejais. Jei veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, svetimos medienos paėmimas gali būti vertinamas kaip vagystė.
Teisininkė nurodo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. baudžiamajame įsakyme nagrinėtą atvejį. Jame buvo vertinamas vienos nuvirtusios drebulės supjaustymas ir krovimas į automobilį. Paimtos medienos kiekis siekė 2,96 kietmetrio, o jos vertė – 180,12 euro. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.
Be atsakomybės, neteisėtai paėmus medieną gali tekti ją grąžinti arba atlyginti savininkui padarytą žalą.
Už augančio medžio nupjovimą numatytos dar kitokios baudos
Atsakomybė gali kilti ne tik paėmus jau nuvirtusį medį. Baudos gresia ir savavališkai nupjovus augantį medį kito asmens teritorijoje.
Galimos sankcijos priklauso nuo medžio apsaugos statuso, vietos, kurioje jis augo, iškirstos medienos kiekio ir to, ar pažeidimas padarytas pakartotinai.
Už neteisėtą saugotino medžio arba medžio, apie kurio pašalinimą būtina pranešti savivaldybei, sunaikinimą ne miško žemėje fiziniam asmeniui gali būti skiriama 180–600 eurų bauda. Už kitų medžių neteisėtą sunaikinimą ne miško žemėje numatytas įspėjimas arba 40–160 eurų bauda.
Valstybinėje ar privačioje miško žemėje savavališkai kertant, naikinant ar žalojant medžius ir krūmus, kai medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, gresia 60–300 eurų bauda. Už didesnį kiekį sankcijos didėja.
Miške pirmą kartą savavališkai iškirtus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medienos, už atitinkamus pažeidimus gali būti skiriamos 560–1,2 tūkst. eurų baudos.
Kur kreiptis dėl pakelėje ar miške nuvirtusio medžio?
Pagrindinė taisyklė galioja visose vietose: svetimos medienos negalima pasiimti be savininko arba teisėto valdytojo sutikimo. Tačiau konkretus asmuo ar institucija, į kurią reikia kreiptis, priklauso nuo teritorijos statuso.
Jei medis nuvirto privačiame sklype ar laukuose, reikėtų susisiekti su teritorijos savininku. Valstybinėje žemėje būtina nustatyti, kas už ją atsakingas. Tai gali būti savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba ar kita institucija.
Vien žodis „pakelė“ neleidžia nustatyti, kam priklauso vieta. Medis gali būti kelio juostoje, privačiame sklype arba kitoje valstybinėje žemėje, todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti tikslią jo buvimo vietą.
Miškuose taikomi papildomi reikalavimai. Net jei konkrečiu atveju nereikia leidimo kirsti mišką, tai nereiškia, kad galima savavališkai pasiimti jame gulinčią medieną. Dalis negyvos medienos miškuose paliekama biologinei įvairovei išsaugoti.
Ką būtina padaryti, jei norite medį pasiimti teisėtai?
Norint teisėtai susirinkti nuvirtusį medį, pirmiausia reikia nustatyti jo vietą, teritorijos savininką ir medienos priklausomybę.
Susitarus dėl konkretaus medžio, teisininkė rekomenduoja gauti raštišką sutikimą jį tvarkyti ir dokumentą arba aiškų susitarimą, patvirtinantį medienos perdavimą. Taip pat su savininku ar valdytoju reikėtų išsiaiškinti, ar būtinas leidimas, pranešimas savivaldybei ar Valstybinei miškų tarnybai ir ar konkrečioje teritorijoje nėra specialių apribojimų.
Jeigu nuvirtęs medis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, pastatui ar eismui, reikia skambinti 112. Tačiau net ir tokiu atveju skubus medžio pašalinimas savaime nesuteikia teisės pasiimti jo medieną.
Todėl prieš pjaunant ir kraunant nuvirtusį medį į automobilį verta pasirūpinti visais reikalingais sutikimais. Priešingu atveju bandymas nemokamai įsigyti malkų gali baigtis baudomis, pareiga atlyginti žalą ar net baudžiamąja atsakomybe.