Dažniausiai limfmazgiai padidėja todėl, kad organizmas reaguoja į infekciją. Vis dėlto kai kuriais atvejais jų pokyčiai gali būti susiję ir su rimtesniais sveikatos sutrikimais. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada pakanka stebėti situaciją, o kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė.
Limfmazgis – nedidelis, pupelę primenantis limfinės sistemos organas, atliekantis svarbų vaidmenį imuniniame atsake. Žmogaus kūne jų yra šimtai, o didesnės grupės išsidėsčiusios kakle, pažastyse, krūtinėje, pilvo ertmėje ir kirkšnyse.
Limfmazgiai filtruoja limfą, sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimkūnius ir kitas medžiagas. Juose esančios imuninės ląstelės padeda atpažinti ligų sukėlėjus bei su jais kovoti. Kai organizmas susiduria su infekcija, suaktyvėja imuninė sistema, gali daugėti limfocitų ir gamintis antikūnai. Dėl to limfmazgis neretai padidėja arba tampa jautrus, pavyzdžiui, sergant gerklės, dantų ar kvėpavimo takų infekcija.
Dažniausiai kaltos infekcijos
Padidėjusius limfmazgius dažniausiai lemia virusinės ligos, gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijos. Tokį pokytį taip pat gali sukelti bakterinės odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Rečiau limfmazgių padidėjimas būna susijęs su tuberkulioze, toksoplazmoze, kai kuriomis lytiškai plintančiomis ligomis ar ŽIV.
Limfmazgių pokyčiai galimi ir sergant autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis. Kai kuriais atvejais juos gali lemti vartojami vaistai. Onkologinės ligos, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės yra retesnės priežastys, ypač kai limfmazgiai staiga padidėja kartu su infekcijai būdingais simptomais.
Patys žmonės dažniausiai pastebi ar užčiuopia paviršinius limfmazgius – esančius kakle, po žandikauliu, po smakru, pažastyse, kirkšnyse ar virš raktikaulio. Krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje esantys limfmazgiai yra giliau, todėl jų pokyčiai dažniausiai nustatomi atliekant vaizdinius tyrimus.
Nedidelis limfmazgis kai kuriose kūno vietose gali būti apčiuopiamas ir visiškai sveikam žmogui. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, ar jis užčiuopiamas, bet ir jo dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, pokyčio trukmę bei aplinkybes, kuriomis jis padidėjo.
Po kvėpavimo takų infekcijos limfmazgis nebūtinai sumažėja tą pačią dieną, kai išnyksta sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos jis dažniausiai palaipsniui sumažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti apčiuopiamas ir tris–šešias savaites po ligos. Svarbiausia, kad limfmazgis laikui bėgant mažėtų, o ne toliau didėtų.
Panikuoti nereikia, tačiau ignoruoti taip pat neverta
Dažniausiai limfmazgių padidėjimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, tačiau kartais jis gali rodyti kitus sveikatos sutrikimus. Per ilgai atidėliojant vizitą pas gydytoją, tikroji pokyčio priežastis gali būti nustatyta pavėluotai.
Padidėjusio limfmazgio nereikėtų nuolat čiupinėti ar spaudyti, nes taip galima sukelti vietinį jautrumą. Taip pat svarbu nepradėti savarankiškai vartoti antibiotikų – limfmazgių padidėjimą ne visada sukelia bakterinė infekcija.
Nors užčiuoptas limfmazgis savaime dar nereiškia sunkios ligos ir gali būti likęs po neseniai persirgtos infekcijos, jo nereikėtų ignoruoti, jei jis ilgai nemažėja arba toliau auga.
Kada limfmazgis gali būti įspėjamasis ženklas?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei limfmazgis išlieka padidėjęs ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau didėja, tampa kietas, nepaslankus arba yra visiškai neskausmingas ir didėjantis.
Pasitikrinti taip pat reikėtų, jei padidėja kelių skirtingų sričių limfmazgiai, ypač esantys virš raktikaulių ar po jais. Gydytojo konsultacija svarbi ir tuomet, kai kartu pasireiškia nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas.
Vertindamas situaciją, gydytojas pirmiausia išsiaiškina, kada limfmazgiai padidėjo, ar yra kitų simptomų, ar žmogus neseniai keliavo, kontaktavo su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, buvo paskiepytas arba pradėjo vartoti naujus vaistus.
Apžiūros metu nustatoma, kiek limfmazgių padidėję ir kuriose kūno vietose jie yra. Apčiuopiant vertinamas jų dydis, konsistencija, paslankumas, skausmingumas, taip pat aiškinamasi, ar padidėjęs vienas limfmazgis, ar keli sudaro grupę.
Jeigu pokyčio priežastis lieka neaiški, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinami uždegimo rodikliai CRB ir ENG. Atsižvelgiant į situaciją, skiriami tyrimai dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų. Gydytojas taip pat gali paskirti ultragarsinį tyrimą, o prireikus nukreipti pacientą pas specialistą išsamesniam ištyrimui ar limfmazgio biopsijai.