Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda pervesti kompensacijas daugiau nei 76 tūkst. klientų. Jos skirtos už tai, kad po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per įstatymuose nustatytas 72 valandas.
Šios išmokos priklauso visiems ESO klientams – tiek gyventojams, tiek įmonėms, kuriems elektra buvo grąžinta praėjus daugiau nei trims paroms.
ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS nurodė, kad spalio 15 dieną klientams bus išsiųsti pranešimai apie jiems priklausančias sumas. Kompensacijos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Energetikos įstatymu, o kiekvienas klientas apie savo išmoką bus informuotas asmeniškai elektroniniu paštu.
Išmokos apskaičiuojamos automatiškai
ESO skelbia, kad kompensacijų gavėjų bus daugiau nei 76 tūkst. Sumos apskaičiuojamos automatiškai pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą metodiką, todėl klientams papildomai kreiptis į ESO nereikia.
Išmokos dydis priklauso nuo konkretaus kliento elektros suvartojimo ir nuo to, kiek laiko užtruko tiekimo atkūrimas. Pavyzdžiui, klientui, per mėnesį vidutiniškai sunaudojančiam apie 150 kilovatvalandžių (kWh), fiksuota kompensacijos dalis sudaro maždaug 45 eurus. Prie jos pridedama apie 1,05 euro už kiekvieną valandą, kuri viršijo 72 valandų terminą.
Jeigu ESO jau anksčiau yra mokėjusi klientui kompensaciją ir turi jo banko sąskaitos numerį, pinigai bus pervesti automatiškai. Tiems, kurių sąskaitos duomenų bendrovė neturi, bus išsiųstas prašymas juos pateikti ESO savitarnoje. Sąskaitos numerį gavus, kompensacija turėtų būti išmokėta per 30 dienų.
Finansų ministerija rugsėjo pradžioje skelbė, kad šioms išmokoms gali prireikti apie 6 mln. eurų.
Atskira parama – už audros padarytą žalą
Kompensacijos už per ilgai neatkurtą elektros tiekimą nėra tos pačios išmokos, kurios skiriamos už tiesioginius audros nuostolius. Pastarieji apima sugedusį maistą, apgyvendinimą, generatoriaus įsigijimą ar nuomą ir jo degalus. R. Juodkienės teigimu, gyventojams už tokią žalą jau išmokėta beveik 0,7 mln. eurų.
Dažniausiai žmonės prašo atlyginti generatoriaus įsigijimo arba nuomos, taip pat kuro išlaidas ir kompensuoti dėl elektros trūkio sugedusį maistą. Prašymai dėl apgyvendinimo sudaro tik nedidelę dalį – vos apie porą procentų.
Siūloma trumpinti terminą
Seime svarstoma, kad ateityje ESO turėtų mokėti kompensacijas, jeigu dėl gamtos stichijų elektros tiekimas būtų nutrūkęs ilgiau nei 24 valandoms.
Šiuo metu kompensacija priklauso tada, kai elektros nėra ilgiau nei 72 valandas. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti 48 valandų riba.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS yra sakęs, kad pagal dabar taikomą metodiką kompensacija negali viršyti pusės sumos, kurią vartotojas per metus sumokėjo ESO. Energetikos ministerija ketina siūlyti šį ribojimą panaikinti, tačiau tam reikėtų keisti įstatymą.
R. Pociaus vertinimu, dabartinė sistema neskatina ESO greičiau atkurti elektros tiekimo tiems žmonėms, kurie be elektros lieka ilgiau nei penkias paras, nes po šio laiko kompensacijos dydis nebedidėja.
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą pasiekusi audra buvo stipriausia nuo 1970 metų. Didžiausiu momentu elektros tiekimas buvo nutrūkęs beveik 270 tūkst. klientų, o paskutiniams vartotojams elektra atkurta tik po trijų savaičių.