Atėjus vėsesniems orams pelės ir žiurkės ima ieškoti šilumos bei maisto. Dėl to jos gali apsigyventi namuose, rūsiuose, sandėliuose ar ūkiniuose pastatuose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad graužikai ne tik niokoja turtą ir užteršia maistą, bet ir gali platinti žmogui pavojingų infekcijų sukėlėjus.
Specialistai ragina nelaukti, kol graužikų ims daugėti, ir iš anksto pasirūpinti, kad aplinka būtų saugi.
Graužikai gali platinti pavojingas infekcijas
Užsikrėsti galima tiesiogiai liečiantis su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis. Infekcijos taip pat gali būti perduodamos per užterštą maistą ir vandenį. Kai kurių ligų sukėlėjus perneša kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ir blusos, anksčiau maitinosi užkrėstų gyvūnų krauju.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Aušra Valaikienė pabrėžia, kad pavojus gali būti nepastebimas – žmogus gali susidurti su graužikų paliktais infekcijų sukėlėjais net nematydamas pačių gyvūnų. Todėl, pasak jos, svarbu ne tik reaguoti pastebėjus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, tinkamai laikyti maistą bei užsandarinti pastatus.
Viena iš graužikų platinamų ligų yra jersiniozė. Lietuvoje 2025 m. užregistruoti 232 jos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Liga dažniausiai sukelia karščiavimą, pilvo skausmus ir viduriavimą, kuris kartais būna su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali priminti apendicitą.
Graužikai taip pat gali platinti tuliaremiją. 2025 m. Lietuvoje nustatyti 27 šios ligos atvejai, 2024 m. – 25, o 2023 m. – 13. Užsikrėsti galima kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams arba vartojant užterštą maistą ar vandenį. Tuliaremija dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais bei silpnumu. Atsižvelgiant į užsikrėtimo būdą, gali būti pažeista oda, akys, gerklė ar virškinimo traktas.
Dar viena galima infekcija – leptospirozė. Lietuvoje ji reta, tačiau susirgimų registruojama: 2025 m. nustatyti 2 atvejai, o 2019–2024 m. buvo fiksuojami tik pavieniai susirgimai. Bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ar gleivines, kai žmogus liečiasi su graužikų šlapimu užterštu vandeniu ar dirvožemiu. Liga sukelia karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus bei kepenis.
Ką daryti, kad sumažėtų užsikrėtimo rizika?
NVSC rekomenduoja laikytis šių priemonių:
- Saugiai laikyti maistą. Produktus laikykite sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o maisto gaminimo reikmenis – švarius ir graužikams nepasiekiamoje vietoje.
- Plauti vaisius ir daržoves. Nevartokite produktų, kuriuos galėjo apgraužti graužikai arba užteršti jų išskyros.
- Vengti nepatikrinto vandens. Negerkite vandens iš atvirų telkinių ir nenaudokite buities reikmėms vandens, kuris galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis.
- Sandarinti pastatus. Užtaisykite plyšius, angas ir kitas vietas, per kurias pelės ar žiurkės gali patekti į patalpas.
- Tvarkyti aplinką. Prie pastatų nekaupkite šiukšlių, maisto atliekų ir nereikalingų daiktų. Reguliariai valykite sandėlius bei ūkines patalpas, taip pat pašalinkite augalus, kuriais graužikai galėtų pasiekti pastatus.
- Rūpintis rankų ir žaizdų higiena. Po darbų galimai užterštoje aplinkoje kruopščiai plaukite rankas vandeniu ir muilu. Tvarkydami tokias vietas dėvėkite pirštines, o žaizdas ir įbrėžimus uždenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.
Graužikų kontrolės nereikėtų atidėlioti
Kontrolės priemonių verta imtis dar prieš graužikams pradedant sparčiai daugintis. Tai padeda apsaugoti maistą, gyvūnų pašarus ir pastatus, taip pat mažina infekcijų plitimo riziką.
Graužikams naikinti rekomenduojama rinktis autorizuotus biocidinius produktus ir juos naudoti tik pagal instrukcijas bei saugos reikalavimus. Jei cheminės priemonės netinka, galima pasitelkti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į patalpų paskirtį, jose esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.
Pastebėjus graužikų veiklos požymių, reikėtų išsiaiškinti, kaip jie patenka į patalpas ir kur randa maisto. NVSC atstovė pataria kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus, jei problemos nepavyksta išspręsti savarankiškai. Specialistai įvertins situaciją ir parinks tinkamiausias priemones, kurios padėtų kontroliuoti graužikus bei sumažinti jų keliamą grėsmę.
NVSC primena, kad reguliari aplinkos priežiūra, tinkamas maisto laikymas, pastatų sandarumas ir laiku pritaikytos kontrolės priemonės padeda apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvenamąją aplinką.