Siūloma dirbantiems seneliams suteikti keturias apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus. Jomis galėtų pasinaudoti darbuotojai, prižiūrintys anūkus iki 14 metų arba anūkus su negalia iki 18 metų.
Šis papildomas poilsio laikas būtų skirtas trumpalaikei anūko priežiūrai, kai jis susirgtų, laikinai būtų sustabdyta ugdymo įstaigos veikla ar atsirastų kitų objektyvių aplinkybių. Dienų skaičius nepriklausytų nuo darbuotojo anūkų skaičiaus.
Kaip aiškinamajame rašte nurodo T. Martinaitis, teisei neturėtų reikšmės darbuotojo lytis, amžius, gaunama pensija ar gyvenimas kartu su anūku. Kiekvienas reikalavimus atitinkantis senelis ar senelė turėtų atskirą teisę į šias dienas, o bendras visų vieno vaiko senelių limitas nebūtų nustatomas.
Šeimos pagalbos dienas būtų galima naudoti atskirai arba kelias iš eilės. Tai būtų keturių dienų metinė teisė, o ne po vieną dieną kiekvieną ketvirtį. Pasinaudojimas šia garantija nesumažintų kasmetinių atostogų kaupimo laikotarpio.
Nepanaudotos dienos į kitus kalendorinius metus nebūtų perkeliamos ir nebūtų kompensuojamos pinigais, taip pat ir pasibaigus darbo santykiams. Vis dėlto kolektyvinėse ar darbo sutartyse, taip pat darbdavio norminiuose teisės aktuose galėtų būti numatyta daugiau šeimos pagalbos dienų ir palankesnės jų suteikimo sąlygos.
Už laisvadienį būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis
Siūlomomis Darbo kodekso pataisomis numatoma, kad šeimos pagalbos dieną darbuotojas būtų atleidžiamas nuo pareigos dirbti, o jam būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ši garantija galiotų ir ne visą darbo laiką dirbantiems žmonėms.
Prašymą darbuotojas paprastai turėtų pateikti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Darbdaviui sutikus, terminas galėtų būti trumpesnis. Jei poreikis atsirastų netikėtai, apie tai reikėtų pranešti nedelsiant, o žodžiu pateiktą prašymą raštu patvirtinti ne vėliau kaip kitą darbuotojo darbo dieną po šeimos pagalbos dienos.
Prašyme reikėtų nurodyti pageidaujamą datą, anūko amžių, priežiūros poreikio aplinkybes ir patvirtinti giminystės ryšį. Jei dienos būtų prašoma 14–18 metų anūkui su negalia prižiūrėti, reikėtų patvirtinti ir negalios faktą.
Jeigu darbdaviui kiltų pagrįstų abejonių dėl pateiktos informacijos, jis galėtų raštu, nurodydamas abejonių priežastį, paprašyti tik teisės į garantiją nustatyti būtinų duomenų ar dokumentų. Anūko diagnozės ir išsamių medicininių dokumentų reikalauti nebūtų galima.
Šeimos pagalbos diena būtų suteikiama darbuotojo prašyme nurodytą datą. Darbdavys negalėtų jos vienašališkai perkelti, pakeisti nemokamu laisvu laiku ar kasmetinėmis atostogomis.
Kaip būtų skaičiuojamos dienos dirbant keliose darbovietėse?
Projektas numato ir taisykles darbuotojams, turintiems kelis darbdavius. Tą pačią pasirinktą kalendorinę dieną garantija galėtų būti taikoma visose darbovietėse, kuriose tą dieną reikėtų dirbti, tačiau ši data į metinį keturių dienų limitą būtų įskaičiuojama tik kartą. Skirtingos datos skirtingose darbovietėse būtų skaičiuojamos atskirai, o darbdavio pakeitimas metinio limito neatnaujintų. Taip iniciatyvą komentuoja T. Martinaitis.
Parlamentaras pripažįsta, kad pakeitimai darbdaviams galėtų sukelti pavadavimo, viršvalandžių, darbo organizavimo ir administravimo išlaidų. Didesnė organizacinė rizika, jo teigimu, tektų mažoms įmonėms ir nepertraukiamą veiklą vykdantiems darbdaviams.
T. Martinaitis nenurodo galimos tikslios iniciatyvos įgyvendinimo kainos, nes ji priklausytų nuo to, kiek senelių pasinaudotų naująja garantija. Kartu jis tikisi, kad priemonė galėtų padėti išlaikyti darbuotojus ir lengviau derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.
Siūloma, kad Darbo kodekso pakeitimai dėl vadinamųjų „anūkadienių“ įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.