Pirmadienį opozicinių konservatorių frakcijos narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės Seme surengtoje spaudos konferencijoje specialistai kritikavo planuojamą ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pertvarką. Jie teigė nesuprantantys, kodėl keičiama, jų vertinimu, gerai veikianti sistema.
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus pabrėžė, kad pertvarkant sveikatos priežiūrą svarbiausia neturėtų būti noras pademonstruoti pokyčius ar formaliai pažymėti atliktą darbą. Jo teigimu, pagrindinis sistemos tikslas yra pagalba žmogui.
Įspėja, kad pacientai gali plūstelėti į ligonines
Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis sakė, kad ambulatorinės slaugos namuose paslaugos Lietuvoje buvo nuosekliai plėtojamos ne vienerius metus.
Šiuo metu šiomis paslaugomis naudojasi apie 70 tūkst. žmonių, o jas teikia keli šimtai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Specialistai kasdien lanko senstančios visuomenės narius, kurie dėl sveikatos būklės nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi.
M. Čiurlionio teigimu, ambulatorinė slauga namuose yra svarbi pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos medicinos dalis. Jei reikalinga pagalba nebūtų suteikta laiku, pacientai galėtų kreiptis į aktyvaus gydymo įstaigas, ligoninių priėmimo skyrius ar poliklinikas.
Jis įspėjo, kad dėl to ligoninių priėmimo skyriuose gali padaugėti pacientų, nors daliai jų pagalba galėtų būti suteikta namuose.
Specialistas taip pat abejojo siūlomu modeliu, pagal kurį per du mėnesius būtų galima gauti iki 24 paslaugų. Jo vertinimu, to nepakaktų, nes esant dideliam poreikiui pagalba žmogui šiuo metu gali būti teikiama beveik kasdien.
Be to, viešojoje erdvėje girdima, kad praėjus dviem mėnesiams paslauga teoriškai galėtų tapti mokama. M. Čiurlionis mano, jog dėl to žmonės, nenorėdami mokėti, gali dažniau kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.
Abejojama, ar savivaldybės susidoros su naujomis pareigomis
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė teigė, kad dabartinė ambulatorinės slaugos sistema yra reikšminga pagalba šeimos gydytojams.
Šeimos gydytojų komandos su slaugos paslaugų teikėjais tiesiogiai bendradarbiauja ir operatyviai gauna informaciją apie pacientus. Tačiau pagal siūlomą projektą paslaugų koordinavimas būtų perduotas savivaldybėms, todėl gali būti prarastas tiesioginis ryšys. Dėl to kyla abejonių, ar pavyks išsaugoti paslaugų tęstinumą ir greitą reagavimą.
G. Baršauskienė taip pat prognozavo, kad dalis pacientų, negalėdami susimokėti arba norėdami greičiau gauti medicinines procedūras, kreiptųsi į šeimos gydytojų komandas. Tokiu atveju būtų dubliuojamos paslaugos, o Lietuvoje, jos teigimu, greičiausiai nėra pakankamai slaugytojų tokiam dubliavimui užtikrinti.
Pacientų organizacijos baiminasi galimų priemokų
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė, kad nors dažnai pabrėžiama žmogaus svarba sveikatos sistemoje, tai ne visada atsispindi teisės aktuose.
Pacientų atstovams daugiausia nerimo kelia galimas paslaugų teikimo laikotarpio trumpinimas ir rizika, kad už dalį paslaugų teks mokėti patiems. Daugumai jų gavėjų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių pajamos ribotos.
Jei pacientai nebegautų pakankamos pagalbos namuose ir būtų priversti vykti į gydymo įstaigas, paslaugos taptų dar mažiau prieinamos. Tai ypač aktualu regionuose, kur pasirinkimas ribotas, o žmogus dažnai neturi galimybių nuvykti kitur.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorę Neringą Čiakienę ramina tik tai, kad planuojama reforma neliečia paliatyviosios pagalbos. Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 150 tūkst. žmonių, o kasmet miršta apie 8 tūkst. pacientų, kuriems reikalinga slauga arba paliatyvioji pagalba.
N. Čiakienė teigė matanti rizikų dėl skirtingo procesų organizavimo 60 savivaldybių. Jos vertinimu, ne visada aišku, kas būtų atsakingas už pacientą, todėl gali nukentėti būtent jis.
Kodėl pasirinktas būtent 60 dienų laikotarpis?
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sutiko, kad globos ir slaugos sistemų sujungimas galėtų būti prasmingas, jei būtų sprendžiamos funkcijų dubliavimo problemos ir tam skirtas papildomas finansavimas.
Vis dėlto ji įžvelgė rizikų planuojamuose ambulatorinės ir stacionarinės slaugos pokyčiuose. Vienas pagrindinių klausimų – kodėl pasirinktas 60 dienų laikotarpis, o ne 120 dienų ar kitas terminas.
Pasak A. Gerliakienės, po insulto, sergant demencija ar patyrus šlaunikaulio kaklelio lūžį žmogaus sveikimas gali trukti ne du, o keturis ar šešis mėnesius. Todėl neaišku, kas pasirūpintų pacientu pasibaigus numatytam laikotarpiui.
Pacientui grįžus namo, pagalbos dažnai reikia iš karto. Kad slauga būtų užtikrinta, būtinas personalas, priemonės, funkcinė lova, vaikštynė ir kiti reikmenys, kurių šeimos dažniausiai neturi. Medikė pabrėžė, kad savivaldybės negali būti pasirengusios visose situacijose iš karto suteikti visko, ko reikia.
Slaugytojų trūkumas jau dabar kelia problemų
A. Gerliakienė atkreipė dėmesį ir į slaugos specialistų stygių. Jos teigimu, dabartinė sistema daugiausia remiasi pensinio bei priešpensinio amžiaus darbuotojais, todėl ateityje gali likti tik nedidelė dalis dabar dirbančių specialistų.
Ji klausė, kas tuomet teiks paslaugas, ir teigė, kad vis daugiau atsakomybės už slaugą perkeliama šeimoms. Pasiturinčios šeimos galėtų samdyti slaugytojus, o tokios galimybės neturinčioms tektų pačioms rūpintis artimaisiais.
Tai, pasak medikės, gali paskatinti žmones pasitraukti iš darbo rinkos, prarasti pajamas, o valstybė dėl to surinktų mažiau mokesčių.
Nuolatinė sunkiai sergančio žmogaus priežiūra yra didelė našta. Gydymo įstaigose ją paskirsto pamainomis dirbančios specialistų komandos, o namuose visa atsakomybė dažnai tenka vienam ar dviem žmonėms. Trūkstant tinkamų priemonių, slaugantieji gali susirgti patys, o tai tampa papildoma našta valstybei.
Specialistai reformoje įžvelgia politinį sprendimą
M. Čiurlionis pabrėžė, kad tokiai reformai nepakanka vien parengti teisės aktą. Jo teigimu, būtinos ilgos diskusijos ir išsamus poveikio vertinimas, o viešosios konsultacijos turėtų apimti daugiau suinteresuotų grupių.
Andrejus Rudanovas, nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris, sakė, kad prieš kuriant naują reguliavimą pirmiausia reikėtų parengti koncepciją, o ne iš karto rengti įstatymo ar įsakymo projektą.
Jo vertinimu, į procesą turėtų būti įtrauktos pacientų ir specialistų organizacijos, medikai, slaugos darbuotojai bei paslaugų teikėjai.
N. Čiakienė taip pat kėlė klausimą, kaip paciento kelią, kuris yra sveikatos sistemos dalis ir finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, gali formuoti viena institucija, procese nedalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijai ir pacientams.
Pokyčius planuojama pradėti įgyvendinti 2029 metais
Pagal planuojamą modelį ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjui būtų išduodama speciali licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.
Ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir paties asmens lėšų.
Ministrams Linui Kukuraičiui ir Ingai Ruginienei pristatant planą buvo nurodyta, kad įstatymo projektą Seimui numatoma pateikti vėliausiai šių metų lapkritį, o pokyčiai turėtų įsigalioti 2029 metų sausį.
P. Kuzmickienė teigė, kad politikai Seime ir parlamento komitetuose dar nebuvo supažindinti su projektu, todėl šiuo metu daugiausia remiamasi nuogirdomis ir viešai skelbiamomis antraštėmis.
Konservatorė sakė matanti reformos poreikį ir politinį sutarimą, tačiau kritikavo pasirinktą kelią, kuriuo, jos teigimu, einama be pakankamų diskusijų ir konsultacijų.
I. Ruginienė ir L. Kukuraitis anksčiau aiškino, kad pertvarka leistų tikslingiau paskirstyti specialistus bei išteklius ir geriau atliepti kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikyti darbuotojus prie esamos sistemos.
2028 metais vyks Seimo rinkimai, todėl 2029-aisiais, kai pagal valdančiųjų viziją turėtų pradėti veikti naujasis modelis, darbą perims nauja Vyriausybė. I. Ruginienė rugsėjį deklaravo prisiimanti atsakomybę parengti ir įgyvendinti pokyčius.