Nors rudeniop sodo ir daržo darbų mažėja, invaziniai šliužai Lietuvoje vis dar neduoda ramybės. Drėgnomis dienomis jie pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose panašiose teritorijose. Specialistai įspėja jų dabar neignoruoti: šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau sudėjo kiaušinėlius. Jei nieko nebus daroma, pavasarį kenkėjų gali būti dar daugiau.
Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokių veiksmų galima imtis jau dabar, kad kitą sezoną šliužų skaičius sumažėtų.
Naikinimą pataria pradėti nedelsiant
Anot D. Mačiuitienės, šliužai dar išlieka aktyvūs, ypač kol laikosi šiltesni orai ir daržuose yra augalų, kuriais jie gali maitintis.
Konsultantė teigia, kad šiuo metu jau yra išsiritusi nauja jų karta, o šiluma ir daržovės skatina kenkėjus išlįsti. Todėl dabar rekomenduojama pradėti naudoti moliuskocidus.
Jei šliužų nedaug, juos galima rinkti rankomis. Tačiau didesnės populiacijos atveju vien mechaninio rinkimo gali nepakakti.
D. Mačiuitienė taip pat pabrėžia, kad šliužų židiniai naikinami ir valstybės lygmeniu vykdomose programose. Jose dalyvauja ir Plungės parkas, kuriame, pasak specialistės, priemonės davė rezultatų – šliužų toje teritorijoje sumažėjo. Vis dėlto vietos gyventojams, norintiems kontroliuoti kenkėjus savo aplinkoje, vis tiek tenka naudoti moliuskocidus.
Moliuskocidai: kuo svarbu vadovautis?
Moliuskocidai yra šliužams naikinti skirtos priemonės. Jų sudėtyje gali būti skirtingų veikliųjų medžiagų, todėl renkantis preparatą svarbu įvertinti jo paskirtį ir perskaityti naudojimo instrukciją.
Kaip nurodo konsultantė, tarp naudojamų veikliųjų medžiagų yra geležies ir fosforo junginių, taikomų tam tikromis leistinomis koncentracijomis. Preparatai taip pat skiriasi atsparumu aplinkos poveikiui.
Ūkininkams skirti stipresni produktai, o paprastiems vartotojams siūlomi kitokie preparatai. Kai kurie jų yra atsparūs lietui ir, paberti, gali išlikti veiksmingi iki 14 dienų.
Laikantiesiems naminius gyvūnus ar norintiesiems apsaugoti ežius specialistė pataria preparatus rinktis ypač atsakingai. Naudojant bet kokias chemines priemones būtina laikytis gamintojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamo kiekio.
Per didelis preparato kiekis gali teršti aplinką ir gruntinius vandenis, todėl būtina vadovautis instrukcijoje nurodytomis normomis.
Natūralios priemonės šiuo metu gali būti silpnesnės
Internete gausu patarimų, kaip šliužus atbaidyti natūraliais būdais, tačiau, D. Mačiuitienės teigimu, rudenį jų poveikis ne visada būna pakankamas.
Tokios priemonės labiau tinka tuomet, kai pradeda dygti daržovės, ir dažniausiai ne naikina šliužus, o juos atbaido arba privilioja. Atšalus orams, natūralių medžiagų kvapas susilpnėja, todėl mažėja ir jų atbaidymo ar viliojimo poveikis.
Šiuo metu, pasak specialistės, veiksmingiau būtų naudoti preparatus ir sunaikinti kuo daugiau kenkėjų, kad mažiau jų išgyventų žiemą. Priešingu atveju pavasarį galima patirti didelių nuostolių.
Vis dėlto mechaninio rinkimo visiškai atsisakyti nereikėtų. Jei šliužų nėra labai daug, kantrus jų surinkimas gali padėti sumažinti populiaciją. Juos galima rinkti ir naudojant druską, tačiau šis būdas turi savų niuansų.
Švelnesnės žiemos šliužams palankios
Rudenį šliužus naikinti svarbu ir todėl, kad jie gali sėkmingai peržiemoti. D. Mačiuitienė atkreipia dėmesį, jog dabartinės žiemos šiems kenkėjams nėra tokios nepalankios kaip anksčiau.
Be to, Lietuvoje jiems netrūksta maisto, o dvi pastarosios drėgnos vasaros sudarė ypač geras sąlygas daugintis ir plisti. Specialistė teigia, kad dėl to šliužų daugėja geometrine, o ne aritmetine progresija.
Kai kuriems sodininkams ši problema jau tapo itin rimta, o kovoti su kenkėjais vien savo sklypo ribose ne visuomet paprasta. Jei plitimas nesustos, žala gali dar labiau didėti.
D. Mačiuitienė šliužus vadina labai agresyviais kenkėjais. Ypač lietingos vasaros jiems sudaro idealias sąlygas daugintis, todėl ūkininkai ir gyventojai kartais nebežino, kaip su jais kovoti – šliužai apgraužia beveik viską, kas pasodinama.