Rudenį, kai dauguma sodo darbų jau eina į pabaigą, šliužai kaip tik suaktyvėja. Vėsesni orai ir dažnesnis lietus sukuria jiems palankias sąlygas, o dirvoje gali būti padedami kiaušinėliai, peržiemosiantys iki kito sezono. Todėl ruduo – tinkamas metas ne tik tvarkyti kiemą, bet ir sumažinti šių kenkėjų populiaciją.
Specialistai pataria nelaukti, kol šliužų taps labai daug, ir vienu metu taikyti kelias skirtingas priemones, rašo extension.oregonstate.edu.
Pradėkite nuo sodo tvarkymo
Šviesiu paros metu šliužai slepiasi nuo saulės ir karščio, todėl jų dažnai galima aptikti drėgnose bei tamsiose vietose. Jiems tinkamomis slėptuvėmis tampa mulčias, lentos, vazonai, plytos, nukritę lapai, tanki augmenija ir įvairios augalų liekanos.
Pirmiausia pašalinkite daiktus, kurie guli tiesiai ant žemės, – nereikalingas lentas, akmenis, vazonus ir kitus objektus. Išravėkite piktžoles, surinkite augalų likučius ir nepalikite storų nukritusių lapų sluoksnių.
Vazonus verta pakelti aukščiau, pavyzdžiui, pastatyti ant kojelių ar plytų. Patikrinkite ir erdves po terasa, veranda bei kitais statiniais, nes ten esančios drėgnos ir tamsios vietos gali būti patogios šliužų slėptuvės.
Laistymą perkelkite į rytą
Šliužams būtina drėgmė, be to, dažniausiai jie išlenda maitintis sutemus. Dėl to, jei tik įmanoma, sodą rekomenduojama laistyti ryte, o ne vakare.
Vakarinis laistymas palaiko dirvą drėgną visą naktį ir sudaro geresnes sąlygas šliužams judėti bei ieškoti maisto. Vien šio įpročio pakeitimo nepakaks, tačiau kartu su kitais veiksmais jis gali sumažinti kenkėjų aktyvumą.
Surinkite arba sugaukite kenkėjus
Kai šliužų nėra itin daug, juos galima rinkti rankomis. Kadangi aktyviausi jie būna sutemus, lysves, augalų apačią ir kitas drėgnas vietas patogu apžiūrėti pasišviečiant žibintuvėliu.
Šliužams gaudyti tinka ir negilūs indai, įkasti į dirvą taip, kad jų kraštas būtų beveik viename lygyje su žemės paviršiumi. Kitas būdas – ant žemės padėti lentas, po kuriomis kenkėjai gali susirinkti. Ryte lentas pakėlus belieka patikrinti, ar po jomis nėra šliužų.
Gaudykles ir slėptuvėmis tapusias vietas reikėtų apžiūrėti reguliariai. Nuosekliai rinkdami kenkėjus, pašalinsite daugiau jų dar prieš padedant kiaušinėlius.
Užkirskite kelią į lysves
Minkštus ir sultingus augalus šliužai ypač mėgsta, todėl juos galima apsaugoti fizinėmis užtvaromis. Viena iš galimybių – varinė juosta aplink pakeltas lysves ar vazonus. Ji turi būti įrengta taip, kad šliužai negalėtų rasti kito kelio iki augalų.
Planuojant naujus želdinius taip pat galima rinktis rūšis, kurių šliužai vengia labiau. Prie jų kontrolės prisideda ir natūralūs sodo plėšrūnai – varlės, kai kurie dirviniai vabalai bei kiti gyvūnai.
Todėl tokių sodo gyventojų nereikėtų naikinti be reikalo. Natūralūs plėšrūnai padeda palaikyti pusiausvyrą ir gali sumažinti kenkėjų skaičių.
Jaukus naudokite tik atsargiai
Jeigu šliužų labai daug ir kitos priemonės nepadeda, galima pasitelkti specialiai jiems skirtus jaukus. Prieš naudojimą būtina perskaityti etiketę ir laikytis visų gamintojo nurodymų.
Didesnis jauko kiekis nebūtinai užtikrins geresnį rezultatą. Priemonę naudokite tik taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ypač jei sode būna vaikų, augintinių ar laukinių gyvūnų.
Šliužų nereikėtų naikinti druska, nes ji gali pakenkti dirvožemiui ir augalams.
Rudenį veiksmingiausias ne vienas stebuklingas sprendimas, o kelių priemonių derinys: sutvarkytas sodas, panaikintos slėptuvės, rytinis laistymas, reguliarus šliužų rinkimas ir augalų apsauga gali gerokai sumažinti jų skaičių.
Imtis veiksmų verta dabar, kol šliužai dar aktyvūs ir dar nespėjo palikti kiaušinėlių žiemoti dirvoje.