Smulki žaislo dalis, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali sukelti rimtą pavojų vaiko sveikatai. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, būklė kartais pablogėja akimirksniu, tačiau pavojus ne visada baigiasi vaikui nustojus kosėti. Įstrigęs daiktas gali ilgai likti nepastebėtas, o apie jį vėliau išduoti pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti negalavimai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgai ragina tėvus atidžiai įvertinti namų aplinką ir atkreipti dėmesį į simptomus, galinčius rodyti, kad vaiko organizme yra svetimkūnis.
Daiktus mažyliai tyrinėja burna
Maždaug šešių mėnesių kūdikiai ima aktyviai pažinti aplinką, o vienas dažniausių būdų tai daryti – dėti daiktus į burną. Toks elgesys ypač būdingas vaikams iki dvejų metų. Pradėję ropoti ar vaikščioti jie gali lengvai pasiekti ant grindų nukritusius smulkius daiktus, todėl į burną gali patekti nepastebėta žaislo detalė ar kita smulkmena.
Vyresni vaikai taip pat gali užspringti. Svetimkūnis į organizmą gali patekti žaidžiant, laikant smulkius daiktus burnoje, juokiantis ar valgant neatidžiai. Pavojų kelia ne vien nevalgomi daiktai – užspringti galima ir maistu.
Mažiems vaikams atsargiai reikėtų duoti riešutų, sėklų, kietų obuolių gabalėlių, mėsos ir dešrelių. Maistas turi atitikti vaiko amžių bei jo gebėjimą kramtyti ir ryti. Valgydamas vaikas turi sėdėti, o suaugusieji – jį prižiūrėti.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas vaikų chirurgas Jonas Povilavičius pabrėžia, kad užspringti gali ir savarankiškai valgyti mokantys vyresni vaikai. Rizika išauga valgant skubant, bėgiojant, žaidžiant ar kalbant pilna burna, todėl valgymas turėtų vykti ramiai, o maisto gabalėliai būti tinkamo dydžio ir konsistencijos.
Baterijos ir magnetai gali sukelti sunkių komplikacijų
Vaikai praryja monetas, žaislų dalis, papuošalus, plaukų segtukus, adatas, stiklo šukes ir kitus buityje naudojamus daiktus. Tačiau kai kurie svetimkūniai yra ypač pavojingi.
Mažos diskinės baterijos, įstrigusios stemplėje, dėl elektrocheminių reakcijų gali greitai pažeisti audinius ir sukelti sunkius nudegimus. Keli magnetai arba magnetas, patekęs į organizmą kartu su kitu metaliniu daiktu, gali suspausti tarp jų esančias virškinamojo trakto sieneles, sutrikdyti kraujotaką ir sukelti rimtų komplikacijų.
Riziką kelia ir aštrūs daiktai, pavyzdžiui, adatos, vinys, stiklo šukės bei segtukai. Jie gali sužaloti stemplę ar kitus virškinimo sistemos organus. Skalbimo kapsulės ir kitos buitinės chemijos priemonės gali sukelti cheminius gleivinės nudegimus, o sunkesniais atvejais – stemplės randėjimą ir susiaurėjimą. Tokios pasekmės gali lemti ilgą gydymą ir kartotines medicinines procedūras.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė pasakoja, kad medikams teko šalinti įvairius daiktus iš vaikų stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos: žaislus, saldainių pakuočių fragmentus, magnetus, stiklo gabalėlius, adatas, segtukus ir monetas. Pasak gydytojos, net iš pažiūros nekaltas daiktas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu žinoti, ką vaikas galėjo praryti, ir nedelsti kreiptis į medikus.
Kosuliui nurimus svetimkūnis gali likti bronchuose
Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, dažniausiai prasideda staigus kosulys ir springimas, gali sutrikti kvėpavimas bei atsirasti švokštimas. Sunkiais atvejais vaikas gali pradėti mėlynuoti, sutrikti jo sąmonė.
Tačiau įkvėptas svetimkūnis ne visada iš karto pastebimas. Po pradinio kosulio ar springimo vaikas gali nurimti ir pasijusti geriau, nors daiktas lieka bronchuose. Vėliau gali atsirasti užsitęsęs kosulys, kartotis bronchitai, išsivystyti plaučių uždegimas ar neaiškios kilmės uždegiminiai procesai.
Evelina Klepšytė-Janauskienė pataria prisiminti aplinkybes, kuriomis vaikas staiga pradėjo kosėti ar springti. Tuo metu galėjo dingti smulki žaislo detalė arba baterija iš žaislo ar nuotolinio valdymo pultelio. Net pagerėjus savijautai, svetimkūnio galimybės atmesti negalima. Kvėpavimo takuose medikams yra tekę rasti riešutų, kruopų, sėklų, obuolio žievelių ir šratinuko detalių, o kai kurie daiktai ten buvo išbuvę gana ilgai.
Prarijus svetimkūnį, požymiai priklauso nuo jo rūšies ir vietos. Vaikas gali gausiai seilėtis, jausti skausmą ar nemalonų pojūtį gerklėje arba krūtinėje, atsisakyti valgyti ir gerti, nebesugebėti nuryti net seilių. Mažesni vaikai negali tiksliai papasakoti, kas nutiko, todėl svarbu stebėti neįprastą jų elgesį.
Gydytoja taip pat ragina atkreipti dėmesį į neįprastai gausų seilėtekį, rijimo sunkumus ir atsisakymą gerti. Net mažas daiktas gali įstrigti vietoje, trukdančioje normaliai ryti. Vyresniems vaikams ryklėje ar stemplėje gali įstrigti žuvies ašaka – tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra.
Kada svetimkūnį galima stebėti?
Gydymo taktika priklauso nuo praryto daikto dydžio, formos, sudėties, vietos ir vaiko būklės. Kai kurie maži, buki daiktai, patekę į skrandį, gali pasišalinti savaime. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali pasirinkti stebėjimą ir, jei reikia, paskirti kontrolinius radiologinius tyrimus.
Vis dėlto baterijų, magnetų, aštrių daiktų ar stemplėje įstrigusių svetimkūnių atvejais dažnai reikalinga skubi medicinos pagalba. Daiktas gali būti pašalinamas endoskopu, o sudėtingesnėmis aplinkybėmis gali prireikti operacijos.
Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, negalima laukti simptomų ar tikėtis, kad daiktas pasišalins pats. Net gerai besijaučiantį vaiką būtina nedelsiant parodyti medikams. Sprendimo dėl stebėjimo ar pašalinimo nereikėtų priimti savarankiškai, remiantis internete ar dirbtinio intelekto sistemose rastais patarimais.
Gastroskopija padeda išsiaiškinti negalavimų priežastis
Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklei įvertinti tam tikrais atvejais atliekama ezofagogastroduodenoskopija, dažniau vadinama gastroskopija. Tyrimo metu gydytojas tiesiogiai apžiūri viršutinę virškinamojo trakto dalį, įvertina gleivinės pokyčius ir ieško galimų simptomų priežasčių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja vaikų chirurgė, medicinos mokslų daktarė Idilė Vansevičienė teigia, kad gastroskopija taikoma ne tik įtariant svetimkūnį. Ji gali būti reikalinga ir tada, kai ieškoma ilgiau trunkančių ar neaiškios kilmės virškinimo sutrikimų priežasties.
Planine tvarka tyrimas rekomenduojamas pacientams, kuriuos vargina neaiškūs pilvo skausmai, nevirškinimo pojūtis, pilnumas pilve, deginantis skausmas už krūtinkaulio pavalgius ar pykinimas tarp valgymų. Gastroskopija gali būti informatyvi ir aptikus slapto kraujo išmatose ar tiriant dėl anemijos. Tačiau tai nėra pirmo pasirinkimo tyrimas: pirmiausia įvertinami nusiskundimai bei valgymo įpročiai, atliekami kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, o prireikus konsultuojamasi su vaikų gastroenterologu.
Per burną į stemplę įvedamas lankstus gastroskopas su kamera. Ekrane matydamas vaizdą gydytojas gali įvertinti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūra dažniausiai trunka apie 3–5 minutes.
Nors tyrimas gali būti nemalonus, jis nėra skausmingas. Prieš procedūrą ryklė ir liežuvis papurškiami vietiniu anestetiku. Mažesniems vaikams ir jautresniems pacientams tyrimas atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Įprastai rekomenduojama 6–7 valandas iki procedūros nevalgyti ir negerti, todėl paskutinį kartą dažniausiai patariama pavalgyti iš vakaro. Tėvams taip pat rekomenduojama iš anksto vaikui paaiškinti, kodėl tyrimas atliekamas ir ko tikėtis.
Skysčius, o vėliau ir maistą, paprastai galima vartoti praėjus maždaug 15–20 minučių po tyrimo, kai nustoja veikti vietinis anestetikas ir pacientas vėl gali saugiai ryti.
Planinė gastroskopija, skiriama virškinimo negalavimų priežastims nustatyti, skiriasi nuo skubios pagalbos prarijus pavojingą daiktą. Įtarus baterijos, magneto ar kito pavojingo svetimkūnio prarijimą, į medikus būtina kreiptis nedelsiant.
Vaiko saugumas prasideda namuose
Daugelio nelaimių galima išvengti pašalinus iš vaiko aplinkos daiktus, kuriuos jis gali pasiekti, paimti ir įsidėti į burną.
- Reguliariai patikrinkite grindis ir kitus vaikui pasiekiamus paviršius, surinkite smulkias žaislų dalis, monetas, papuošalus, segtukus bei kitus mažus daiktus.
- Žaislus su smulkiomis detalėmis laikykite atskirai nuo mažesniems vaikams skirtų žaislų.
- Baterijas, magnetus ir jų turinčius daiktus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Įsitikinkite, kad žaislų bei nuotolinio valdymo pultelių baterijų skyriai yra patikimai uždaryti.
- Buitinę chemiją ir skalbimo kapsules laikykite originaliose pakuotėse, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Maistą paruoškite pagal vaiko amžių ir jo gebėjimą kramtyti bei ryti.
- Neleiskite vaikui bėgioti, žaisti ar juoktis pilna burna.
Tėvų dėmesingumas, saugi aplinka ir laiku priimtas sprendimas kreiptis į medikus gali padėti išvengti sunkių pasekmių. Vaikui nurimus po springimo dar nereiškia, kad pavojus praėjo.
Ką daryti vaikui užspringus?
Pirmiausia reikia nustatyti, ar vaikas dar gali veiksmingai kosėti, ar kvėpavimo takai visiškai užsikimšę.
Jei vaikas gali garsiai kosėti, kalbėti ar verkti, skatinkite jį kosėti ir stebėkite būklę. Veiksmingas kosulys yra geriausias būdas pačiam pašalinti svetimkūnį, todėl iš karto nereikėtų smūgiuoti į nugarą ar imtis kitų veiksmų.
Jeigu vaikas negali įkvėpti, kalbėti, verkti ar kosėti, o kosulys tampa tylus ir neveiksmingas, nedelsdami skambinkite 112 ir pradėkite teikti pirmąją pagalbą.
Kūdikiui iki vienų metų reikia paguldyti jį veidu žemyn ant dilbio, prilaikant galvą taip, kad ji būtų žemiau kūno. Delno pagrindu atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei svetimkūnis nepasišalina, apverskite kūdikį ant nugaros ir atlikite iki penkių krūtinės paspaudimų. Šiuos veiksmus kaitaliokite.
Vyresnį nei vienų metų vaiką palenkite į priekį ir atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei tai nepadeda, atlikite iki penkių pilvo paspaudimų, vadinamąjį Heimlicho manevrą. Smūgius į nugarą ir pilvo paspaudimus kaitaliokite, kol svetimkūnis pasišalins arba atvyks pagalba.
Jei vaikas praranda sąmonę, nedelsdami skambinkite 112, jeigu dar to nepadarėte, ir pradėkite gaivinimą pagal skubiosios pagalbos dispečerio nurodymus.
Nekiškite pirštų aklai į burną ieškodami svetimkūnio, nes taip jį galima nustumti giliau. Šalinti galima tik aiškiai matomą ir lengvai pasiekiamą daiktą.
Net pašalinus svetimkūnį vaiką rekomenduojama parodyti medikams, ypač jei išlieka kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar kiti simptomai.